LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIKÐTYSTËS BANDOMOSIOS MONETOS

Transcription

1 S. Sajauskas. Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës bandomosios monetos 63 LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIKÐTYSTËS BANDOMOSIOS MONETOS Stanislovas Sajauskas Nacionalinis M. K. Èiurlionio dailës muziejus V. Putvinskio g. 55, LT-3000 Kaunas El. paðtas: Straipsnyje apraðomos Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës XVI XVIII a. pr. bandomosios monetos, analizuojama jø prasmë, istorinës ir gamybinës atsiradimo prieþastys. Pagrindiniai þodþiai: numizmatika; LDK monetos. 1 pav. Aleksandro bandomasis graðis (1502 m.). M. 1 : 1 Ávadas Bandomøjø monetø gaminimas yra neiðvengiamas monetø gamybos etapas, padedantis tinkamai ávertinti, aprobuoti sukurtà monetos spaudà, priimti galutiná sprendimà dël monetos kalimo. Paprastai atlikus bandymus ir nustaèius, kad monetos spaudas yra tinkamos kokybës, nutariama kalti nustatytà kieká monetø. Bandomuosius monetø egzempliorius atskirti nuo kitø monetø galima tik tokiu atveju, jeigu jie buvo nukalti ið kitokio, paprastai þemesnës prabos arba netauriojo metalo (vario, bronzos). Taèiau kartais atsitinka, kad bandomosios monetos neatitinka kokybës reikalavimø arba iðbandytà monetà tiraþuoti nëra prasmës dël kitø prieþasèiø, tarkime, techniniø galimybiø. Tuomet istorijai lieka vos viena ar keletas bandomøjø monetø, besiskirianèiø nuo kitø to paties nominalo ir laikotarpio monetø. Ðiame straipsnyje terminu bandomoji moneta vadinsime monetas, kurios dël vienø ar kitø prieþasèiø, pavyzdþiui, sulûþus spaudui, dël netinkamos spaudo kokybës, netinkamo legendos turinio ar monetos vaizdo, nebuvo tiraþuotos. Tie atvejai, kai þinomi pirmieji bandomosios monetos egzemplioriai buvo nukalti ið kitokio metalo, bet kartu buvo nukalta ir serija pilnaverèiø monetø, nëra ðio straipsnio tyrimø objektas. Deja, monetos priskyrimas prie bandomøjø gali bûti ginèytinas, nes ðiuo klausimu neprieita prie bendros nuomonës. Vadovausimës ðiais bandomøjø monetø poþymiais: 1) moneta nepaprastai reta; 2) þinomas vienintelis ðio tipo monetos spaudas; 3) monetos masë ryðkiai skiriasi nuo tokios paèios vertës (nominalo) monetø masës (kelis kartus); 4) moneta nukaldinta ið þemesnës prabos ar netauriojo metalo, pavyzdþiui, vietoj sidabro varis, bronza; 5) visi þinomi monetos egzemplioriai (daþnai vienintelis) defektuoti (átrûkæs spaudas, neáskaitoma legenda); 6) ryðkûs netikslumai, klaidos monetos legendoje. Paþymëtina, kad pirmàjá ir antràjá poþymius turi visos bandomosios monetos, taèiau tai nëra pakankama, kad monetà bûtø galima priskirti prie bandomøjø. Tenka konstatuoti, kad apie retàsias monetas daþniausiai gaunama informacijos tik ið literatûros, kurioje paprastai pateikiama ne autentiðkos monetos fotografija, bet jos pieðinys, raiþinys, neperteikiantis svarbiø monetos vaizdo detaliø, pagal kurias neabejojant galima bûtø spræsti apie bandomàjá monetos pobûdá. Todël tik tiesiogiai apþiûrëjus vienà ar kità unikalià monetà, n Stanislovas Sajauskas profesorius, habilituotas daktaras (fizikos kryptis), Kauno technologijos universitetas, Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailës muziejaus numizmatas, Vlado Jurguèio premijos laureatas (1998 m.). Veiklos sritys: LDK numizmatika, valstybinë heraldika.

2 64 Pinigø studijos 2000 n 4 Ekonomikos istorija 2 pav. Þygimanto Augusto bandomasis graðis (1545 m.). M. 1 : 1 3 pav. Þygimanto Augusto bandomasis trigraðis (1556 m.). M. 1 : 1 4 pav. Þygimanto Augusto bandomasis keturgraðis (1568 m.). M. 1 : 1 5 pav. Þygimanto Augusto bandomasis florinas (1571 m.). M. 1 : 1 turint jos toninæ fotografijà, metrologinius duomenis, galima nuspræsti, ar tai bandomoji moneta. Krokuvos nacionaliniame muziejuje saugomas garsiausias Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës E. Hutten-Czapski monetø rinkinys, apraðytas dar XIX a. pabaigoje. Su ðiame rinkinyje saugomomis lietuviðkomis monetomis buvo galimybë susipaþinti nuvykus á Krokuvos nacionaliná muziejø. Èia saugoma ði pagal monetø apraðø iðsamumà ir prieinamumà unikali lenkiðkø bei lietuviðkø monetø ir medaliø kolekcija [4, 9]. Lenkijos numizmatø garbei reikia pripaþinti, kad, nepaisant viskà naikinanèiø karø ir pokario sumaiðèiø, rinkinys iðsaugotas praktiðkai visas (prarasta viena moneta). Iðsaugota net autentiðka aplinka, E. Hutten-Czapski rankraðèiai, monetø apraðø kartoteka ir asmeniniai daiktai (lupos, svarstyklës, raðomasis stalas, Vienoje jo uþsakytos monetø spintos ir kt.). LDK bandomosios monetos Vadovaujantis [12, 14] nustatyta klasifikacija, ið viso suskaièiuojama 16 bandomøjø lietuviðkø monetø tipø. Juos ir aptarsime. Seniausia bandomoji moneta, kurios buvæs vienintelis egzempliorius, deja, praþuvo gaisro metu, yra 1502 m. Aleksandro graðis [2, 11]. Sprendþiant pagal lietuviðkojo graðio masës ir lenkiðkojo graðio masës santyká, tai buvo nesëkmingas abiejø valstybiø bandymas suvienodinti pinigø sistemas, numatytas 1501 m. Petrkavo suvaþiavime. Galima spëti, kad tokiam suvienodinimui sutrukdë ankstyva Aleksandro mirtis 1506 m. Nacionaliniame M. K. Èiurlionio dailës muziejuje, Trakø istorijos muziejuje, taip pat Krokuvos nacionaliniame muziejuje yra ðios monetos muliaþai (þr. 1 pav.). E. Hutten-Czapski rinkinyje esantis Þygimanto Augusto 1545 m. graðis (þr. 2 pav.), mûsø þiniomis, yra unikalus ir, matyt, bandomasis. Jo likimà nulemti galëjo dvi prieþastys lûþæs spaudas ir nelogiðkas legendos turinys, panaðus tiek averse, tiek reverse: SIGIS AVG R EX POL M D L averse; SIGIS AVG REX POL MA DVX L reverse. Vienintelis þinomas ir tik ðioje kolekcijoje esantis 1556 m. bandomasis trigraðis taip pat defektuotas (þr. 3 pav.). Tai labai keistas ir netikëtas m. trigraðiø tipo atnaujinimo bandymas, matyt, susijæs su naujai paskirtu Vilniaus monetø kalyklos valdytoju Gabrieliumi Tarla ( ). Po ðio nepasisekusio bandymo Vilniaus kalykloje trigraðiai nebuvo kaldinami net iki 1562 m., t. y. kol neatsirado poreikis perlydyti falsifikatø, uþtvindþiusiø rinkà. Ið jø buvo nukaldinti þemos prabos, vadinamieji didieji trigraðiai ir ðeðiagraðiai m. puoðnusis keturgraðis (þr. 4 pav.) yra didþiausia kiekvieno numizmatikos rinkinio savininko svajonë, deja, neiðsipildanti. Nors ði moneta yra átraukta á visus katalogus, taèiau niekur nepaþymëta, kad ji yra bandomoji, o tai ir klaidina numizmatus. Ið pradþiø nesuprantamas atrodo naujo tipo keturgraðio atsiradimas, kai dar nuo 1565 m. kasmet masiðkai buvo kaldinami panaðûs keturgraðiai, taèiau, palyginus tos paèios prabos masæ (3,76 g) su senojo tipo keturgraðiø mase (4,3 g), perðasi iðvada, kad tai neaprobuotas bandymas sumaþinti sidabro kieká piniguose, t. y. áteisinti infliacijà. Mûsø þiniomis, tik E. Hutten- Czapski rinkinyje esantis 1568 m. keturgraðis yra tikras. J. Tiðkevièius [14] ir M. Gumowski [3] apraðë 1571 m. lietuviðkà Þygimanto Augusto florinà (þr. 5 pav.), esantá Berlyno muziejuje ir Sankt Peterburgo Ermitaþe. Tai vienintelë Þygimanto Augusto pounijinë aukso moneta. Kaip þinoma, 1569 m. sudarytoje Liublino unijoje buvo numatyta suvienodinti Lietuvos

3 S. Sajauskas. Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës bandomosios monetos 65 6a pav. Stepono Batoro bandomasis denaras (1581 m.). M. 1 : 1,5 6b pav. Stepono Batoro bandomasis denaras (1582 m.). M. 1 : 1,5 7 pav. Stepono Batoro bandomasis ðilingas (1579 m.). M. 1 : 1 8 pav. Stepono Batoro bandomasis graðis (1580 m.). M. 1 : 1 9 pav. Stepono Batoro bandomasis taleris (1580 m.). M. 1 : 1 Didþiosios Kunigaikðtystës ir Lenkijos pinigø sistemas. Ði aplinkybë, matyt, ir nulëmë tai, kad 1571 m. florinas, kaip spëjame, liko bandomuoju. Tiesa, lietuviðkosios ir lenkiðkosios monetø kalimo pëdø suvienodinimas tiesiogiai taikytinas tik sidabro monetoms, nes tik sidabrinës lietuviðkosios monetos buvo 20 procentø tauresnës (vertingesnës) uþ analogiðkas lenkiðkàsias monetas. Taèiau, uþdarius Vilniaus sidabro monetø kalyklà, matyt, negalëjo veikti ir aukso monetø kalykla, kurioje tikriausiai dirbo tie patys spaudø raiþytojai. Stepono Batoro 1581 m. ir 1582 m. denarai (þr. 6a ir 6b pav.), apraðyti K. Beyer [1] ir esantys E. Hutten-Czapski rinkinyje, sprendþiant pagal jø iðvaizdà [12, p. 180, 181], pagaminti ið gryno vario (turëtø bûti biloniniai). Ðiø monetø unikalumas ir netaurusis metalas leidþia manyti, kad jos yra bandomosios. Veikiausiai jø kaldinimo atsisakyta dël monetø maþumo ir menkavertiðkumo. Neabejotina, kad bandomoji moneta yra ir 1579 m. ðilingas [7; 12] (þr. 7 pav.), kurio vienintelis þinomas egzempliorius, esantis E. Hutten-Czapski rinkinyje, pagamintas ið aukðtos prabos sidabro. Moneta labai stora (apie 2 mm), o jos masë (5,375 g) apie 10 kartø didesnë uþ normalià ðilingo masæ. Bandomasis yra ir 1580 m. graðis (þr. 8 pav.), kurio reverse atvaizduoti Lietuvos ir Lenkijos herbai (be skydø), o monetos reverso apaèioje, po Batorø giminës herbu (Vilko iltimi), yra Vilniaus kalyklos þenklas. Vienintelio þinomo graðio egzemplioriaus, esanèio E. Hutten-Czapski rinkinyje, masë yra 1,644 g, t. y. net 0,2 g maþiau, negu numatyta 1580 m. sausio 5 d. Ordinacijoje lietuviðkosioms monetoms kaldinti. Paþymëtina, kad tais paèiais 1580 m. masiðkai buvo kaldinami lietuviðki graðiai, labai panaðûs á apraðytàjà unikalià monetà, kuriø masë buvo 1,87 g [12, p. 189]. Ðiuose graðiuose Vytis ir Erelis, atvaizduoti reverse, yra uþdëti ant skydø, o Vilniaus monetø kalyklos þenklas trilapis, ákaltas virð jø. Kadangi 1580 m. Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës Þemës iþdininkà Laurynà Vainà pakeitë Jonas Glebavièius, aiðku, kad pirmoji moneta sietina su Laurynu Vaina, o antroji su Jonu Glebavièiumi. Labai problemiðkas yra Stepono Batoro lietuviðkøjø taleriø kaldinimas. Panaðu, kad abudu ið literatûros þinomi 1580 m. taleriai [2; 12; 15] yra bandomieji. Pirmojo talerio tipo, kaip teigia M. Gumowski [2], þinomi egzemplioriai tik 1,5 karto ir 2 kartus yra didesnës masës, negu turëtø bûti, taip pat auksinis 10 dukatø vertës egzempliorius [12, p. 213]. Tuo tarpu antrojo tipo taleris, atrodo, buvæs nukaltas tik ið aukso [12, p. 214] (þr. 9 pav.). Pirmasis Stepono Batoro lietuviðkas taleris nepaþymëtas jokiu LDK Þemës iþdininko heraldiniu þenklu ir kaldintas dar Lauryno Vainos. Tuo tarpu antrajame iðkaltas Jono Glebavièiaus herbas Leliva. Ádomu tai, kad abiejø ðiø taleriø aversai nukalti tuo paèiu spaudu. Taigi vienintelis tiraþuotas Stepono Batoro lietuviðkas taleris 1585 m. emituotas taleris su Vilniaus monetø kalyklos valdytojo Leono Sapiegos herbu Lape [12, p. 215]. Bandomosios monetos, nukaldintos ið tauresnio negu derëtø metalo (pavyzdþiui, aukso), turi ðiek tiek kitokià prasmæ. Mûsø manymu, tai ne tiek spaudø bandymas ar monetos pavyzdþio gaminimas, kiek suvenyro, ðiuo atveju 10 dukatø vertës, skirto dovanojimui ir labiau atitinkanèio medalio, o ne monetos paskirtá, gaminimas. Tokiø pavyzdþiø lietuviðkoje numizmatikoje þinoma ir daugiau, ypaè ið Zigmanto Vazos laikø. Zigmanto Vazos lietuviðkos numizmatikos bandomoji moneta tai 1602 m. trigraðis (klipa) [13; 15]. Moneta ryðkiai iðsiskiria ið visos lietuviðkosios numizmatikos neáprasta staèiakampë forma, bûdinga Ðvedijos monetoms. Matyt, dël ðio skirtumo aptariamoji moneta ir liko bandomàja. Jono Kazimiero valdymo laikotarpiu ( ) bandomàja moneta laikytinas 1652 m. graðis (þr. 10 pav.) su klaidingai paþymëta verte 09, o tai

4 66 Pinigø studijos 2000 n 4 Ekonomikos istorija 10 pav. Jono Kazimiero bandomasis graðis (1652 m.). M. 1 : 1 11 pav. Jono Kazimiero bandomasis auksinas (1666 m.). M. 1 : 1 12 pav. Jono Sobieskio bandomasis ðeðiagraðis (1679 m.). M. 1 : 1 13 pav. Augusto II bandomasis trigraðis (1706 m.). M. 1 : 1 yra 1/90 talerio dalis. Manome, kad ðis netikslumas ir uþkirto kelià tiraþuoti monetà. Graðio iliustracija pateikta J. Tiðkevièiaus kataloge [14], kurio autorius tvirtina matæs monetà grafo A. Platerio rinkinyje. Neabejotinai bandomoji moneta yra lietuviðkasis auksinas 1666 m. 30-ies graðiø moneta (þr. 11 pav.) [12]. Tiek dël iðvaizdos, tiek dël nepaprastai maþos realiosios vertës, lygios vos 12 graðiø, jis yra analogiðkas lenkiðkajai zlotuvkei, kaldintai m. Bydgoðèiaus kalykloje. Itin maþa zlotuvkës realioji vertë këlë stiprø gyventojø nepasitenkinimà. Bûtent dël to 1666 m. teko nutraukti lenkiðkøjø monetø kaldinimà ir, matyt, atsisakyti bandymo kaldinti toje paèioje Bydgoðèiaus kalykloje, kaip teigia M. Gumowski [2], dar ir lietuviðkuosius auksinus. Kita vertus, tam átakos galëjo turëti ir Jono Kazimiero 1666 m. ásakymas kaip nuostolingas uþdaryti visas monetø kalyklas. Vienintelis þinomas lietuviðkojo auksino egzempliorius yra Sankt Peterburgo Ermitaþe. Prie bandomøjø derëtø priskirti ir E. Kopicki [10] apraðytà Jono Kazimiero lietuviðkàjá portugalà, kurio vienintelis egzempliorius, kaip teigiama, esàs nukaltas ið sidabro. Ðis faktas kelia abejoniø dël jo nominaliosios vertës tai greièiau taleris negu portugalas. Neatmetant galimybës, kad gali bûti aptikta ðiandien neþinomø dokumentiniø árodymø apie ketinimà 1650 m. Vilniaus monetø kalykloje kaldinti portugalus, abejoniø kelia ir nuomonë, jog tai moneta. Sprendþiant pagal iðvaizdà (legendà), tai turëjæs bûti greièiau medalis, o ne moneta. Beje, E. Kopicki [10] nurodo dar porà bandomøjø lietuviðkø Jono Kazimiero monetø 1652 m. trigraðá ir ðeðiagraðá. Mums þinomi 5 skirtingi trigraðiai (Kaune, Nacionaliniame M. K. Èiurlionio dailës muziejuje yra 2) ir 4 ðeðiagraðiai (Vilniuje, Nacionaliniame muziejuje yra 1), todël manome, kad tai nëra bandomosios monetos. Ryðkus lietuviðkosios bandomosios monetos pavyzdys yra 1679 m. Jono Sobieskio ðeðiagraðis (þr. 12 pav.), kurio þinomi tik variniai bandiniai [2, 10, 12]. Vienas bandomasis varinis ðeðiagraðis yra Krokuvos nacionaliniame muziejuje. Ðios monetos istorija yra susijusi su variniø ðilingø kaldinimo sutarties su T. L. Boratiniu vienaðaliðku nutraukimu ið Jono Kazimiero pusës, 1666 m. pabaigoje uþdarius visas monetø kalyklas m. Gardino seime T. L. Boratinis apskundë Iþdà dël jam padarytø 1,5 mln. zlotø nuostoliø. Deja, tada teisme nebuvo árodyta, kad jis neteisëtai gavo pelno kaldindamas palengvintus varinius ðilingus, gudriai taikydamas al marco principà (kai ið tam tikro kiekio þaliavos turi bûti nukaldintas nustatytas skaièius monetø, nekeliant grieþtø reikalavimø atskiros monetos masei) [6], ir buvo pripaþinta minëta Iþdo skola. T. L. Boratiniui norëta atsilyginti, suteikiant jam teisæ kaldinti monetas Krokuvos kalykloje ir gauti atitinkamà pelnà. Planuota kaldinti ne tik Lenkijos Karûnos, bet ir LDK ðeðiagraðius, taèiau veikiausiai dël politiniø prieþasèiø lietuviðkø monetø kaldinimas, nutrûkæs 1666 m., taip ir nebuvo atnaujintas. Vykstant Ðiaurës karui ( m.) tarp Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos ið vienos pusës ir Ðvedijos ið kitos pusës, Karolio XII sumuðtas Augustas II buvo priverstas atsisakyti Lietuvos ir Lenkijos sostø Stanislovo Leðèinskio naudai. Tuo metu Augustui II iðtikimas LDK þemës iþdininkas Liudvikas Pociejus slaptai nuoðaliame Gardine atidarë monetø kalyklà, kurioje nukaldino dviejø tipø lietuviðkas monetas trigraðius ir ðeðiagraðius. Net du kartus sumaþintos masës monetø kaldinimas turëjo ekonominæ prasmæ ir turëjo duoti nemaþà pelnà, kurio reikëjo karui vesti. Beje, trigraðiø (þr. 13 pav.) buvo nukaldinta labai maþai, tëra þinomas vos vienas Drezdeno muziejuje esantis egzempliorius. Mums jis þinomas tik ið literatûros [5; 14], dël to manome, kad ði moneta nebuvo kaldinama ir liko bandomàja. Beje, paskutiniu metu iðsakytos tyrinëtojø E. Ivanausko [5] ir V. Kakarieko [16] nuomonës, kad lenkiðkieji ir lietuviðkieji ðeðiagraðiai buvo kaldinami ne Gardine, bet Rusijos sostinëje Maskvoje. Kartu

5 S. Sajauskas. Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës bandomosios monetos 67 V. Kakarieko abejoja, ar Drezdeno muziejuje esantis lietuviðkas trigraðis yra tikras ir ar tai nëra XIX a. falsifikatoriø gaminys. Iðvados Taigi LDK numizmatikoje randame maþiausiai 16 tipø monetø, kurios dël ávairiø prieþasèiø nebuvo tiraþuotos ir liko bandomosios. Pagrindinës prieþastys emisijos prasmës iðnykimas iki kaldinimo pradþios, taip pat spaudø gamybos technologiniai trûkumai arba spaudø raiþytojø klaidos. Nuoðirdþiai dëkojame Krokuvos nacionalinio muziejaus bendradarbiams dr. J. Reyman, E. Korczyñska, mielai pagelbëjusiems mums susipaþástant su E. Hutten-Czapski kolekcija, Varðuvos nacionalinio muziejaus Numizmatikos kabineto vedëjui T. Bylicki ir Varðuvos Karaliðkosios pilies bendradarbei A. Sãzecina uþ pagalbà kaupiant numizmatinæ medþiagà. Literatûra 1. Beyer K. Skorowidz monet polskich od 1506 do 1825 r. Kraków, Warszawa, Gumowski M. Mennica Wileñska w XVI i XVII wieku. Warszawa, Gumowski M. Podræcznik numizmatyki polskiej. Kraków, Hutten-Czapski E. Cataloque de la collection des médailles et monnaies polonaises. St Petersbourg, 1871, t. 1; 1872, t. 2; 1880, t. 3; Cracovie, 1881, t. 4; 1916, t. 5. Graz, Ivanauskas E. Augusto II lietuviðkø monetø kaldinimo vietos klausimas. Kultûros paminklai. Vilnius, 1997, Nr. 4, p Januðonis S. Nieznane rachunki z lat dotyczàce bicia miedzianych szelagów w miennicach W. Ks. Litewskiego//Wiadomoúci Numizmatyczne, 1975, z Kaùkowski T. Tysiàc lat monety polskiej. Kraków, Karys J. Senovës lietuviø pinigai. Bridgeport, Connecticut, Kocójowa M. Pamiàtkom ojczyctym ocalonym z burzy dziejowej. Kraków, Kopicki E. Katalog podstawowych typów monet i banknotów Polski oraz ziem historycznie z Polskà zwiàzanych Warszawa, 1978, t. 3, cz Piekosiñski F. Pieczæcie wieków úrednich. Kraków, Sajauskas S., Kaubrys D. Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës numizmatika. Vilnius: Þaltvykslë, Stæþyñski-Bandtkie K. W. Numizmatyka krajowa. Warszawa, 1839, t. 1; 1840, t. 2. Warszawa, Tyszkiewicz J. Skorowidz monet litewskich. Warszawa, Zagórski I. Monety dawnej Polski z trzech ostatnich wieków. Warszawa, Monety dawnej Polski. Tablice I LX. Warszawa, Êàêàðåêî Â. Ãðîäíåíñêèé ìîíåòíûé äâîð ã.ã.//materiaùy z III Miædzynarodowej Konferencji Numizmatycznej Mennice miædzy Baùtykiem a morzem Czarnym Wspólnota dziejów. Warszawa, Straipsnis gautas 2000 m. lapkrièio mën. Priimtas spaudai 2000 m. gruodþio mën. Summary PATTERN COINS OF THE GRAND DUCHY OF LITHUANIA Stanislovas Sajauskas The article analyses the reasons for the origination and the history of pattern coins of the Grand Duchy of Lithuania. 16 basic types of pattern coins struck between early 16 th and 18 th centuries are described. These comprise: The Alexander groat of 1502, the Sigismund Augustus groat of 1545, the threegroat of 1556, the fourgroat of 1568 and the florin of 1571; the Stephan Bathory denarii of 1581 and 1582, the shilling of 1579, the groat of 1580 and the talers of 1580; the threegroat of

6 68 Pinigø studijos 2000 n 4 Ekonomikos istorija Sigismund Vasa (clippe); the John Casimir groat of 1652 and the auksinas (30 groats) of 1666; the John Sobiesky sixgroat of 1679; the Augustus II threegroat of The major reasons why the pattern coins have not been minted include the disappearance of the sense of emission prior to striking them, technological defects of die production or errors of die engravers.