Moters įvaizdţio konstravimas ţurnalų viršeliuose The Construction of Woman Image on Magazine Covers

Transcription

1 ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS MENŲ FAKULTETAS DAILĖS KATEDRA Rūta Gedrimaitė Audiovizualinio meno studijų programa Moters įvaizdţio konstravimas ţurnalų viršeliuose The Construction of Woman Image on Magazine Covers Bakalauro baigiamasis darbas Darbo vadovas: Doc. V. Dambrauskas Recenzentas: Doc. V. Ţalys Šiauliai,

2 TURINYS SANTRAUKA... 3 SUMMARY... 4 ĮVADAS... 5 I. MOTERS SAMPRATA IR ĮVAIZDIS Vartojimo kultūra ir kūnas Moteriškumas ir moters įvaizdţio kategorijos Moters kūno seksualumo vaizdiniai... 8 II. ĮVAIZDŢIŲ STEREOTIPAI ŢURNALŲ VIRŠELIUOSE Mados samprata Populiarių ţurnalų klasifikacija Moters įvaizdţio konstravimas ţurnalų viršeliuose III. KŪRYBINIS DARBAS Darbo koncepcija Darbo eiga kompoziciniai, spalviniai, techniniai ieškojimai IŠVADOS LITERATŪRA ILIUSTRACIJŲ SĄRAŠAS PRIEDAI FOTOGRAFIJŲ CIKLAS

3 SANTRAUKA Gedrimaitė R. Moters įvaizdţio konstravimas ţurnalų viršeliuose: Audiovizualinio meno studijų programos bakalauro darbas. Vadovas doc. V. Dambrauskas. Šiaulių universitetas, Menų fakultetas, Dailės katedra. Šiauliai, p. Darbe nagrinėjama, kokie pateikiami moters įvaizdţiai bei kaip jie konstruojami ţurnalų viršeliuose. Keliamas tikslas išanalizuoti moters įvaizdţius, pateikiamus ţurnalų viršeliuose ir sukurti fotografijų ciklą, kuris remiasi darbo tematikos interpretacijomis. Šio tikslo siekiama nagrinėjant moteriškumo suvokimą, apibrėţiant pagrindinius moters vaizdavimo stereotipus ir sąvokas, aptarti moters vaizdavimo skirtumus įvairiuose ţurnalų viršeliuose. Įvairios literatūros analizės padėjo išsiaiškinti pagrindinius moters įvaizdţius, moters sampratą, kuri skirtingai reprezentuojama įvairiose terpėse. Kūrybinė dalis fotografijų ciklas apibendrina pasirinktą tematiką. Ciklas tai dešimt fotografijų, kuriose, remiantis realiuose ţurnaluose matomais moterų įvaizdţiais, kuriamas atitinkamas įvaizdis, pozuojant vienam modeliui. 3

4 SUMMARY Gedrimaitė R., The construction of woman image on magazine covers, Audiovisual Arts study program BA Final Thesis, Adviser doc. V. Dambrauskas, Šiauliai university, Faculty of Arts, Department of Fine Arts, Šiauliai, p. The paper looks what is the image of women and how they are constructed on the covers of magazines. The goal - to analyze the image of women as they are submitted on magazine covers and to create a series of photographs, which is based on labor-flavored interpretations. This is achieved by examining the perception of femininity, a woman identifying core imaging stereotypes and concepts, discuss the differences in women representation in different magazine covers. Various literary analysis helped clarify the key images of a woman, a woman's concept, which is represented in different ways in different environments. The creative part - the series of photographs sum up chosen theme. The cycle - is ten photographs, which, based on actual journals visible image of women, in an appropriate image, posing one model. 4

5 ĮVADAS Darbo aktualumas: populiarioji kultūra neatsiejama šiuolaikinės visuomenės dalis, supanti ją kasdien pačiomis įvairiausiomis formomis ir būdais. Pagrindinis vaizduojamas objektas ţmogaus kūnas, kuris labai lengvai atpaţįstamas kultūroje bei koks jo įvaizdis. Anot analitiko Sutas Jhally, moters (ir/ar vyro) vaizdiniai daţnai pasitelkiami kaip pagrindiniai reklamos strategijos komponentai dėl to, kad reklama, pasitelkdama lengvai atpaţįstamus vaizdinius, ir greičiau atkreipia vartotojų dėmesį ir juos įtikina. Tačiau daţniausiai eksploatuojami ne bet kurie lyčių įvaizdţiai. Remiamasi ne tiek realia moterų/vyrų elgsena, kiek visuomenei būdingu (stereotipiniu) įsivaizdavimu apie jų elgesį. 1 Moterys paverčiamos seksualiu objektu masinę kultūrą formuojančiuose vaizdiniuose, pradedant reklamomis, straipsnius iliustruojančiomis nuotraukomis, baigiant Hollywoodo garsenybių ar vietinio elito pokylių pristatymais. Sudaiktinimas pateikiamas kaip tariamai moteriškumą, tikrą groţį išaukštinanti strategija, kuria vadovaujantis moterų įvaizdţiai masiškai reprodukuojami spaudoje, televizijoje, internete. Neišvengiamai būtina kalbėti apie tai, koks yra moters įvaizdis, ir koks jis pateikiamas populiariojoje kultūroje (į kurios sąvoka įeina ir populiarūs ţurnalai). Darbo objektas: moters įvaizdţio kūrimas. Darbo tikslas: išsiaiškinus, kokie yra pagrindiniai moterų įvaizdţių stereotipai visuomenėje ir populiariojoje kultūroje, sukurti dešimties populiariausių ţurnalų viršelių ciklą. Darbo tikslai: 1. Suţinoti, kokią reikšmę kūnas turi vartotojiškoje kultūroje; 2. Kas tai yra moteriškumas ir kaip jis įprasminamas; 3. Suţinoti, kokie yra pagrindiniai moters įvaizdţiai; 4. Išsiaiškinti ţurnalų pagrindinius ryškiausius skirtumus; 5. Sukurti ţurnalų viršelių fotografijų ciklą. 1 Jhally, Sut Image-Based Culture: Advertising and Popular Culture. In Gail Dines, Jean M. Humez (ed.) Gender, Race, and Class in Media: a Text-Reader, Thousand Oaks, London, New Delhi: SAGE Publications. 5

6 I. MOTERS SAMPRATA IR ĮVAIZDIS 1.1. Vartojimo kultūra ir kūnas Kasdien susiduriame su populiariąja kultūra esame ir vartotojai, ir vertintojai. Ši sąvoka aiškinama įvairiai, bet plačiausiai vyraujantis aiškinimas, kad tai tam tikras objektas, veikla ar plačiai pripaţintas įsitikinimas. Paprasčiau pasakius, tai yra masiškai paplitusi veikla, išsiskirianti pramoginiu turiniu, kuris yra pagrindinis popkultūros sėkmės rodiklis. Be to, populiarioji kultūra siekia sukelti malonius pojūčius, o tai ir yra svarbiausias vartojimo komponentas. Vienas svarbiausių šių dienų ţmogaus uţdavinių yra vartojimas tai vartotojiškos kultūros primesta vertybė. Prekė vis daţniau vertinama vizualiai: pirkėjui pateikimas, įpakavimas, estetiniai dalykai tampa vis svarbesni. Šiandien populiarioji kultūra yra pramoga, vartojama su malonumu blizgumas, ryškios šviesos, uţtvindţiusios daugumą erdvių tačiau šioje aplinkoje dominuoja tik objektai, kurie skirti vartojimui, o nebe kiti asmenys. Kultūra ten, kur ţmogus; kur ţmogaus kūnas tai vienas iš svarbiausių esančių modelių, kurie formuoja ypač jaunus ţmones. Nykstant populiariosios, masinės ir aukštosios kultūros skirtingumo supratimui, kultūra pati įtvirtina savo standartus: kas yra gera bloga, graţu bjauru. Ypatingas dėmesys skiriamas kūno groţiui ir akcentuojama parduodamų priemonių begalinė nauda. Jaunatviškas, seksualus, patrauklus kūnas tampa svarbiausiu asmeniniu ir socialiniu turtu, o tokios masinės komunikacijos priemonės kaip ţiniasklaida, reklama, video nurodo privalomojo vartojimo standartus. Vartotojiškoje visuomenėje palaikomas tobulo kūno kultas. Nebe tokios svarbios tampa moralinės problemos; dabar svarbiau kūno tobulumo siekiamybė, jokių raukšlių (bruoţų, kurie suvokiami kaip ţmogaus netobulumo bruoţas). Pats individo kūnas yra tarpininkas tarp ţmogaus ir jį supančios aplinkos; kūnas nedalomas dalykas, priklausantis ir pasauliui ir pačiam individui. Šiuolaikinėje vartojimo epochoje įprastas kūno suvokimas yra išplečiamas, todėl tampa nebe tik organizmu, nurodančiu tapatybę, bet tampa ir tam tikru socialiu vienetu. Kūnas tampa tarsi vizitine kortele, kuria ţmogus prisistato visuomenėje, yra joje pastebimas ir atitinkamai įvertinamas 2, todėl išpuoselėtas, visiems matomas, pastebimas, atitinkantis išgarsintus standartus kūnas tampa ţenklu, kuris atveria kelią į pripaţinimą ir sėkmę. 2 Pruskus V., 45 p. Kūnas, vartojimas ir sėkmė: tarp būtinumo ir regimybės 6

7 1.2. Moteriškumas ir moters įvaizdţio kategorijos Kultūros ir meno istorijoje didelis dėmesys skiriamas moters kūno vaizdavimo analizei. Dauguma pirminių ir svarbiausių strategijų, kurios nesunkiai atpaţįstamos šiuolaikiniuose, masinės kultūros eksploatuojamuose moterų įvaizdţiuose, buvo suformuotos dar renesanso laikais, kai įsitvirtino vyro, kaip kuriančio subjekto, ir moters, kaip stebimo objekto, priešprieša. Moteriškumo sąvoka turi poţymį tendencingai keistis, priklausomai nuo laikmečio, ideologijos ir kitų veiksnių. Aptariant sąvoką moteriškumas, svarbūs ne tik biologiniai poţymiai; figūruoja biologinės lyties ir socialinės lyties sąvokos. XIX a. vartotojiškoje kultūroje uţgimus vaizdinei reklamai, buvo ţengtas nuoseklus ţingsnis, patį moteriškumą tapatinant su perkama ir parduodama preke. Visos šios vizualinės strategijos sukūrė globalaus moterų regimumo iliuziją, tačiau jų reprezentacija tapo apsunkinta moterys tapo labai matomos seksualiai, tačiau nepastebimos socialiai. Ţmonės gimsta turėdami atitinkamą lytį, tačiau tai yra tik duotybė, todėl vėliau galima perkurti savaip, kurti. Atsiţvelgiant į anatominius skirtumus (biologinę lytį), moteris daţnai išreiškiama tokiomis savybės kaip motinystė, jausmingumas, saugojimas, gleţnumas, silpnumas, tačiau pastaruoju metu moterys vis aktyviau kovoja dėl savų teisių, nepriklausomybės, geresnės padėties visuomenėje, savarankiškumo; moterys pačios siekia kurti ir reprezentuoti moteriškumą bei nebenori būti kieno nors kito galioje. Visais laikais, ypač XIX XX a. ir dabar, moters kūnas yra vienas labiausiai sudaiktintų ir suprekintų kultūros objektų bei ţenklų. Masinė kultūra, persmelkta moteriškumo ideologijos, moterį formavo kaip atsiduodantį kūną: nuo rūbų, kosmetikos, gestų ir judesių kontrolės, estetinių normų, socialinio statuso reikalavimų, vertė tą kūną keistis. Tačiau feminizmas paskatino moteris prisiimti didesnę atsakomybę uţ savo pačių išraiškas, mąstyti apie save, ieškoti naujų moteriškumo formų, permąstyti save ir savo būtį. Menas, kūryba, mokslas gali būti būtent tomis sritimis, kuriose ir skleidţiasi moteriška prigimtis. Daţnai taip, kaip moteris pati save suvokia, aplinkinių poţiūris visai kitoks kitų ţmonių vertinimas daţniausiai siauras, ribotas, ţiūrima kaip į stereotipinį objektą, reprezentuojantį, simbolizuojantį išskirtinai tik moteriškas savybes ar tikslus. Tuo tarpu moteris save identifikuoja nepriklausomomis, asmeninėmis, o ne vadinamosiomis moteriškomis kategorijomis. Sportas. Fizinė jėga, galia, racionalumas, vyriškumas modeliuojamas kaip priešprieša pasyviai nuolankiam, jausmingam, geidulingam ar sudaiktintam moteriškumui, kurio pagrindinė paskirtis yra stiprinti vyriškos galios įspūdį. Sportinės tematikos poţiūriu moteriškumo kodai daţnai formuojami kaip priešprieša vyriškumui arba kaip jo parodija. Tiek sporto aikštelėse, tiek 7

8 spaudinių puslapiuose moterys pateikiamos kaip seksualūs objektai, tarnaujantys vizualiam vyro pasitenkinimui; Karo tarnyba. Tai buvo ir vis dar tebėra laikoma išskirtine institucija, įtvirtinančia vyro statusą visuomenėje. Kariuomenės aktyvumas moterims laikomas vienu svarbiausių feminizmo tikslų. Kalbant apie moteriškas kategorijas, galima išskirti kelis ryškiausius moterų stereotipinius įvaizdţius: moteris-auka, moteris-mama, moteris-vieniša mama, moteris-karalaitė ant ţirnio, moteris-namų vaidilutė, moteris-papuošalas, moteris-įrankis tikslui pasiekti, moteris-prisiėmusi vyro vaidmenis ir kt. Beveik visur pastebimas supermoters įvaizdis, tačiau taip pat pastebima, jog jos neatsiejama dalis yra padidėjęs dėmesys kūnui, jos seksualumui: saikingai pasidaţiusi, skoningai apsirengusi, išpuoselėti plaukai, stilinga. Moterų įvaizdis visuomenėje priklauso nuo pateikiamų lyčių stereotipų ir to, kas priskiriama kaip moteriška ar ne moteriška. Daţnai akcentuojamas įprastas moters elgesio kodas moteris-gundytoja, moteris-mama. Moters interesų sfera vis dar apibrėţiama gundymu, valgio gaminimu, galbūt pridedant dar ir karjeros siekimą (Giedraitytė) Moters kūno seksualumo vaizdiniai Moters kūnas kultūroje ypač nepastovus, chameleoniškas. Apie savo kaip objekto statusą moterys suţino ne vien tada, kai yra nuţiūrinėjamos ar uţgauliojamos gatvėje ir darbe. Prostitucija, mados, groţio konkursai, dailė, reklamos, įvairios sritys moko, kaip, pasitelkus pornografines sudaiktinimo strategijas, nuţmoginti, sudaiktinti, paversti preke, mainų objektu gyvą, juntančią būtybę, kurią galima turėti, demonstruoti, skaudinti, panaudoti ir išmesti tada, kai tai praranda savo vertę. (Caputi 2003; ). Būtent tokiais objektais paverčiamos moterys masinę kultūrą formuojančiose vaizdiniuose, pradedant reklamomis, straipsnius iliustruojančiomis nuotraukomis, baigiant kino industrijos garsenybių ar vietinio elito pokylių pristatymais. Sudaiktinimas pateikiamas kaip tariamai moteriškumą, tikrą groţį išaukštinanti 8

9 strategija, kuria vadovaujantis moterų įvaizdţiai masiškai reprodukuojami spaudoje, televizijoje, internete. Reklamuojamojo objekto turinio pagrindas yra įvaizdis. Daţniausiai tai yra puikios nuotraukos, verčiančios mus patikėti tuo, kad beveik visos moterys gali turėti, arba turi idealią figūrą. Bet neretai ir patys modeliai negali pasigirti graţia oda ar figūra, o viskuo kitu rūpinasi naujausios technologijos, tobulinančios modelio išvaizdą programinės įrangos pagalba. Todėl ir toliau propaguojamas toks moters įvaizdis, kuris tarsi iškelia tam tikrus standartus moterims, kaip turi atrodyti šiuolaikinė moteris. Didţiausia problema yra vaizduojamas iškreiptas merginos įvaizdis, į kurį jautriausiai reaguoja paauglės. Jos stengiasi būti panašios į reklamoje vaizduojamą modelį ir to siekia. Reklamose pateikiamas moters įvaizdis rodo, kad moteris privalo būti heteroseksuali, daţniausiai turi atrodyti jauna, būti graţi, susitvarkiusi o kartais net nesveikai liekna. Tiek Antikos, tiek Viduramţiais o ypač Renesanso laikais moters kūnas buvo laikomas tapybos groţio etalonu. Dabartiniais laikais sudaiktintas o neretai ir pornografizuojamas moters įvaizdis tampa masinės kultūros sinonimu. O ţiniasklaida, o ypač reklama kuri yra neatskiriama masinės kultūros dalis, formuoja ir aktyviai palaiko vyraujančias nuostatas. Jos vaidmuo yra ne platinti moterį kaip seksualinį objektą pristatančias reklamas. Preke virtęs moters įvaizdis jau spėjo įsišaknyti ir tokie įvaizdţiai yra mūsų kultūros dalis. Ketvirtajame dešimtmetyje stiliaus ikona buvo garsi aktorė ir dainininkė Marlene Dietrich tarp silpnosios lyties atstovių išpopuliarinusi dabitiškąjį dendţio stilių. Penktajame dešimtmetyje elegancija ir geru skoniu spindėjo Audrey Hepburn, šeštajame dešimtmetyje moters idealas buvo Brigitte Bardot besivadovavusi principu maţiau yra daugiau, septintajame ţibėjo nė iš tolo į moters idealą nepanaši anglų manekenė Lesley Hornby, ţinomesnė Twiggy vardu, sugebėjusi priklijuojamas blakstienas, berniukišką šukuoseną ir anoreksišką kūna paversti kultu ir tapti daugiausiai uţdirbančiu modeliu. Aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje karaliavo garsios pop atlikėjos Madonos materialios mergaitės įvaizdis. Visi šie pokyčiai suformavo naują poţiūrį į moterį. Vyrams skirtose reklamose viskas išdėstoma gan paprastai: seksuali, lengvai apsirengusi moteris, gundanti vyriškį aistringu ţvilgsniu. Vyrams svarbu paprastas moters groţis. Jiems ţiūrintiems reklamą daţniausiai pakanka vien tik groţėtis maloniu vaizdu. Vyrus labiausiai traukia reklamose vaizduojama seksuali moteris, bet jie to netoleruoja. Neretai yra sukuriamos reklamos, kuriose vaizduojami nuogas moters kūnas. Visa šiuolaikinės kultūros ikonografija kur kas labiau apimta seksualumo idėjos negu bet kuri kita mums ţinoma visuomenė. Todėl gyvename kultūroje, kur prekės paverčiamos 9

10 erotiniais stimulais, o prekinė sistema daro didelę įtaką lytinės tapatybės formavimuisi (Jhally 2003; 253). Vizualioje erdvėje pateikiami moters įvaizdţiai formuoja labiau menkinantį poţiūrį, - jie neišlaisvina savivokos. Todėl, kalbėdama apie masinei kultūrai būdingas moterų įvaizdţio formavimo strategijas, Caputi siūlo vartoti kasdienės pornografijos terminą, pornografiją suvokiant ne tik kaip tiesmukiška lytinių aktų, kūno dalių pateikimą, bet ir kaip vaizdavimo kodus, susietus su išnaudojimo, sudaiktinimo, moters niekinimo, jos kūno baimės ir neapykantos temomis. Apie savo kaip objekto statusą moterys suţino ne vien tada, kai yra nuţiūrinėjamas ar uţgauliojamos gatvėje ir darbe, kaip teigia Caputi. Prostitucija, mados, groţio konkursai, dailė ir, ţinoma, reklamos moko, kaip, pasitelkus pornografines sudaiktinimo strategijas, nuţmoginti, sudaiktinti, paversti preke, mainų objektu gyvą, judančią būtybę, kurią galima turėti, demonstruoti, skaudinti, panaudoti ir išmesti, kai nebetenka savo vertės (Caputi 2003: ). Reklamos ar reprezentacijos tikslais naudojamas moters įvaizdis visada išsaugo erotiškam, patraukliam, nepavojingam, jausmingam, pasigėrėjimo objektui būdingus bruoţus: pravertos lūpos, sunkūs akių vokai, naivus, bet viliojantis ar nudelbtas ţvilgsnis, kūną eksponuojanti, tačiau pasyvi laikysena, kuri byloja apie pasiryţimą vykdyti troškimų objekto funkcijas, - visa tai galima aptikti ne tik pornografines nuotraukas publikuojančiuose vyriškuose ţurnaluose ar kosmetikos, parfumerijos, apatinio trikotaţo ir mašinų padangų reklamose. Šie kodai įsitvirtino vaizdinėje kasdienybės erdvėje kaip visuotinai priimto moteriško įvaizdţio klišės, kuriomis vadovautis ypač skatinamos moteriškų ţurnalų skaitytojos. Šiandien sudaiktintas (pornografizuotas) moters įvaizdis tampa masinės kultūros sinonimu. O ţiniasklaida, kaip neatskiriama šios kultūros dalis, formuoja ir aktyviai palaiko tokias nuostatas. Jos vaidmuo yra ne tik tas, kad ji platina moterį kaip seksualinį objektą pristatančias reklamas. Vizualinę erdvę uţtvindę vaizdiniai moteryje mus įpratino matyti natūralų sekso objektą, o vyro asmenyje teisėtą šios prekės vartotoją. II. ĮVAIZDŢIŲ STEREOTIPAI ŢURNALŲ VIRŠELIUOSE 2.1. Mados samprata Stereotipas (sociologijoje paplitusi samprata) supaprastintas grupės ir jos narių vaizdinys, paplitusi nuomonė, daţnai paremta nusistatymu ir kategoriškomis prielaidomis. Toks vaizdinys susidaro tada, kai kelios savybės taikomos visai grupei, kurioje gali būti šimtai įvairaus amţiaus, išsilavinimo ir profesijos ţmonių. 10

11 Įvaizdis kultūroje tai tekstais suformuotas ţmonių grupės vaizdinys, sukeltas poreikio ir būtinybės išmatuoti kiekvieną individą savo laikmečio, vietos ir kultūros matais. Įvaizdis vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių visuomenės poţiūrį į konkrečią instituciją ar asmenį. Įvaizdţio su(si)formavimas tai nuolatinė suplanuota, nuosekli ir tikslinga veikla, reikalaujanti pastangų ir materialinių sąnaudų. Tačiau tik tuo atveju, jei sąmoningai, siekiame pakeisti ar sudaryti įvaizdį. Mada graţaus gyvenimo variklis, daugiabriaunis mechanizmas. Ji glaudţiai susijusi su viskuo, kas vyksta socialiniame, ekonominiame, kultūriniame ir net politiniame gyvenime (Statkevičius 2006: 25). Mada (pranc. mode iš lot. modus 'matas, būdas, taisyklė, paprotys, forma, apribojimas') tai tam tikru laiku visuomenėje vyraujantis stilius, periodiškai pasikartojantis su tam tikrais pasikeitimais ir patobulinimais. Siauresne prasme aprangos stiliaus kaita, savo ištakomis siekianti XVII a. Prancūzijos karaliaus dvarą, kurio rengimosi būdas buvo pavyzdţiu kitoms Europos šalims. Siauresne prasme aprangos stiliaus kaita. Tai gyvenimas, menas graţiai gyventi, groţis, prabanga. Ji stebina, uţburia, įtraukia į save. Madai būdingas periodiškumas, ritmiškumas, tam tikro estetinio idealo ar stilių pasikartojimas. Mados fotografija, kaip ir pati mada, yra kerinti, traukianti akį, tačiau nevulgari, skoninga ir pateikta aukštame lygyje. Tai ne tik rūbų ar aksesuarų fotografavimas, tai nuotaikos, gyvenimo stiliaus fotografavimas. Mada gali būti fotografuojama ir studijose, ir kitose erdvėse, svarbiausia, kad tai padėtų sukurti vaizdingas nuotraukas, kurios iliustruoja ir reklamuoja rūbus, aksesuarus ar gyvenimo stilių, interpretuoti dizainerių uţslėptas mintis, idėjas ir asociacijas. Mados fotografijoje didelį vaidmenį vaidina modelis daţniausiai jauna, ţavi moteris ar vyras dailiais drabuţiais. Jei tai moteris, tai ji būtinai bus pirmame plane, o visi kiti objektai antrame. Dauguma mados nuotraukų turi būti neutralios, veidas ramus, modeliai neţiūri į kamerą. Taip sudaromas įspūdis, kad nuotrauka yra daryta slapčia (Ţr. 1 pav., 2 pav.) Populiarių ţurnalų klasifikacija Ţurnalas (pranc. journal) - subrošiūruotas įvairaus. turinio ir paskirties, daţnai iliustruotas periodinis leidinys. Pagal turinį būna visuomeniniai, politikos, mokslo, kultūros, mados, 3 Fokus studio. Mados fotografija. *žiūrėta ]. Prieiga per internetą: < 11

12 technikos, literatūros, sporto, referatiniai ir kt. Leidţiami savaitiniai, dvisavaitiniai, mėnesiniai, rečiau ketvirtiniai. Tai priemonė, į kurią skaitytojai jaučiasi maksimaliai įtraukiami (Jokubauskas, 2003). Ţurnalai klasifikuojami pagal: Periodiškumą; Auditoriją, kuriai jie skiriami (nespecializuoti, skirti asmeniniams interesams tenkinti: skaitytojų auditorija nėra apibrėţta; Dalykiniai, skirti atitinkamos profesijos ţmonėms, daţniausiai prenumeruojami); Pati ţurnalų industrija juos dar skirsto pagal: Geografinę aprėptį; Demografinius poţymius (grupuoja prenumeratorius pagal amţių, pajamas); Turinį (skirtingi ţurnalai skelbia kuo įvairesnio turinio straipsnius. Labiausiai paplitusios kategorijos yra šios: bendroji tematika, moterims skirti straipsniai, būsto prieţiūra, verslas ir ypatingi pomėgiai). Mados ţurnalai yra ilgiausiai gyvuojantys ţiniasklaidos leidiniai dėl savo įtaigumo ir autoritetingumo, geros kokybės popieriaus ir fotografijų, tai tinkama priemonė prekių pateikimui ir jų realizacijai. Tai yra prekė, kuri per ţurnale skelbiamą reklamą padeda parduoti kitas prekes. Būtent iš reklamos ţurnalų moterims leidėjai gauna didţiąją dalį pajamų. Ţurnalų moterims turiniui didţiausią įtaką daro visuomenėje nusistovėjęs moteriškumo suvokimas bei ţurnalų kaip vartojimo skatintojų funkcija (Budreckaitė 2007:1) Moteris daţniausiai vaizduojama kaip sekso objektas, moteris bandoma papirkti graţiais vaizdais (Jokubauskas 2003:136). Vaizduojami ţmonės jauni ir graţūs, moterys nuostabiais plaukais, energingos, veiklios, be celiulitų, be raukšlių veide, laiminga šypsena. (Jokubauskas 2003:129) Moters įvaizdţio konstravimas ţurnalų viršeliuose WSJ. Magazine. Tai prabangus, blizgantis naujienų ir gyvenimo būdo mėnesinis ţurnalas, apimantis meną, madą, pramogų pasaulį, dizainą, maistą, architektūrą, keliones ir dar daugiau. (3 pav.) Rolling Stone. Popkultūros ţurnalas, leidţiamas kas dvi savaites (nuo 1967 m.). Ţurnalas buvo ţinomas dėl muzikinių temų ir politinių pranešimų aisiais pakeitė formatą daugiau jaunesniems skaitytojams, kurie domisi jaunimui skirtomis televizijos laidomis, filmų aktoriais ir populiariąja muzika. Tęsia savo tradicinį turinio įvairumą. (4 pav.) 12

13 Playboy. Vienas pačių ţinomiausių erotinių leidinių visame pasaulyje. Pirmasis numeris išėjo 1953 m. gruodţio 1 d. su apsinuoginusia Marilyn Monroe ant viršelio. Ţurnalą įkūrė Hiu Hefneris su kolegomis Čikagoje (JAV). Leidinys išeina kas mėnesį JAV (nuo 1972 m. ir kitose šalyse, nuo 2008 m. spalio mėn. Lietuvoje), jame spausdinamos nuogų moterų nuotraukos, taip pat straipsniai apie sportą, madą, kai kurias prekes, įţymybes. Retkarčiais pasitaiko ir erotinės literatūros. Ţurnalas laikosi liberalios politikos, jam labiau būdingas švelniosios pornografijos (angl. softcore) ţanras. (5 pav.) People. Populiarus Amerikoje savaitinis ţurnalas, kuriame apstu garsenybių ir ţmones dominančių temų. Šis ţurnalas didţiausią auditoriją turintis; didţiausią, nei bet kuris kitas amerikietiškas ţurnalas. Spausdinamos tikros garsenybių apkalbos, atviros istorijos. Ţinomas dėl specialių numerių, kurių pavadinimai Pasaulio graţiausi, Seksualiausi ir pan. (6 pav.) TIME. savaitinis JAV naujienų ţurnalas. Pradėtas leisti 1923 m. kovo 23 d. Niujorke. Leidţiamas bendrovės Time Inc m. duomenimis, turi tiraţą (visi keturi leidimai sudaro apie 5,2 mln. tiraţą). Didţiausias pagal skaitytojų skaičių savaitinis naujienų ţurnalas pasaulyje, kurį skaito apie 25 mln. skaitytojų. (7 pav.) Dazed&Confused. Devintojo dešimtmečio įkarštyje, 1984 m., Niujorke pasirodė nespalvotas, į populiariąją kultūrą besigilinantis 16 puslapių lankstinukas Paper. Šiandien iki rimto ţurnalo formato užaugusio miestietiškojo Paper kūrėjų taikiklyje kultūriniai judėjimai ir gvildenamos mados, dizaino, popkultūros, menų temos. Šiam niujorkietiškam leidiniui artimas intelektualusis britų mados ir gyvenimo būdo ţurnalas Dazed & Confused. Bendras ţurnalisto Jefferson Hack ir mados fotografo Rankin kūrinys pasaulio šviesą išvydo 1992 m. Tačiau sąvokos gyvenimo būdas nereikia suprasti tiesmukai, savo turiniu šis leidinys gerokai nutolęs nuo tokio ţanro ţurnalų. Dazed&Confused pristato įvairias šiuolaikinio meno formas, subkultūras ir jų atstovus bei savitą poţiūrį į mados industriją. (8 pav.) Dazed&Confused eksperimentuoja su androginiškumu; moterys vaizduojamos beformės, ypač lieknos, kuo panašesnės į turinčias vyriškų bruoţų. Taip pat, beveik nėra moteriško makiaţo, kuris graţina moterį tačiau taip išryškinami natūralūs bruoţai. Tai daro modelius daugiau artefaktinius, nei iš tikrųjų moterys yra reprezentuojamos. Šis ţurnalas lauţo lyčių vaizdavimo stereotipus, nes vaizduoja moteris, pabrėţiant vyriškesnius bruoţus, o vyrus pabrėţiant moteriškesnius. Ţurnalo stilius gana minimalistinis, viršelis niekada nėra perkrautas. Logotipas naudojamas stačiakampis, tiesus, retai keičiamas. Daţniausiai pavadinimas baltas, tačiau priklausomai nuo ţurnalo turinio yra keičiamas. Minimalizmas naudojamas tam, kad būtų atkreiptas dėmesys į ryškiausius dalykus viršelyje. Taip sukuriamas modernus ir estetiškai malonus jausmas. 13

14 Vogue m. savaitinis leidinys iš pradţių buvo skirtas Niujorko aukštuomenei. Vogue apie madą rašė maţai: jame galėjai rasti tik teatro, knygų, muzikos recenzijų, straipsnių apie etiketą, patarimų, kaip tinkamai apsirengti tam tikra proga. Padėtis pasikeitė, kai Vogue nusipirko Conde Montrose Nast, garsus JAV leidėjas, taip pat dirbęs su Vanity Fair aisiais metais Vogue viršelyje pirmąkart buvo išspausdinta spalvota fotografija ir nuo tada beveik be išimties jį nuolat puošia moterys garsiausios manekenės, aktorės, dainininkės tik keturiems vyrams pavyko patekti ant leidinio viršelio. Šie laimingieji aktoriai Richard Gere ir George Clooney bei sportininkai LeBron James ir Ryan Lochte m. Vogue isigijęs ţymusis leidėjas Condé Nast ţurnalo turinį sukoncentravo ties mados industrija ir papildė jo puslapius nemaţai pajamų suteikusiomis high end mados reklamomis m. Nast taip pat išplėtė leidinio geografiją Vogue pradėtas leisti Didţiojoje Britanijoje, po kelių metų ir Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje. (9 pav.) Vanity Fair. Tai kultūros filtras, nušviečiantis apie svarbiausius ţmones ir įdomiausias, labiausiai rūpimas idėjas. Kompetentingi ţurnalistai, šviesios fotografijos, galingi pasakojimai daţniausiai tai pagrindiniai pasirinkimai. (10 pav.) Interview. Amerikietiškas mėnesinis popkultūros ţurnalas, kurį 1969 m. įkūrė Andy Warhol ir John Wilcock. Ţurnalas talpina intymius, atvirus pokalbius tarp kai kurių ţymiausių pasaulio garsenybių, menininkų, muzikantų. (11 pav.) id. Visomis prasmėmis novatoriškas yra 1980 m. sukurtas ir kartą per du mėnesius leidţiamas britiškas mados, muzikos ir meno ţurnalas i-d. Jo sumanytojas buvęs Vogue meno vadovas Terry Jones, siekęs sukurti ne madingus drabuţius reklamuojantį ir vartotojiškumą skatinantį leidinį, bet ypatingą mados ţurnalą, skirtą gatvės stiliui ir jaunimo kultūrai m. T. Jones išrado iki tol nematytą dokumentinės fotografijos tipą Straight up, kuomet su fotografu Londono gatvėse medžiodavo pankus, New Wave judėjimo atstovus ir įamţindavo juos visu ūgiu prie tuščios sienos. Vėliau inovatyvios Straight up fotografijos tapo i-d pagrindu. Išskirtinis ţurnalo komponentas yra ir viršeliai: beveik visuose jų pozuoja akį merkiantys (angl. winking) modeliai, tačiau kiekviena fotosesija interpretuojama skirtingai. Moterys id viršeliuose labiau flirtuojančios, nei, pavyzdţiui, ţurnale Dazed&Confused, pozuojama petį atsukus link kameros, makiaţas gan ryškus, tačiau išlieka moteriškas. id ţurnalo viršeliuose vaizduojami skirtingo amţiaus modeliai, atsisakoma vaizduoti tik vieno tam tikro amţiaus ţmones. Jaunesnio amţiaus modeliai moterys vaizduojamos seksualios, flirtuojančios, vyresnėms moterims modeliams šito yra atsisakoma. Šis ţurnalas turi gana negatyvius vaizdavimo stereotipus, ypač akivaizdūs lyties stereotipai. Prisitaikoma prie idėjos, kad moterys yra seksualūs objektai, o vyrai vaizduojami bejausmiai, abejingi. Taip pat lauţomi stereotipai, kad vyresni ţmonės yra ne kieti, nepatrauklūs ir galbūt neįdomūs. id viršelis niekada nėra 14

15 perkrautas, daţniausiai rašomas vienas ar du ţodţiai, atspindintys temą. Taip pat gan daţnai keičiama ţurnalo logotipo spalva. (12 pav.) III. KŪRYBINIS DARBAS 3.1. Darbo koncepcija Šioje vartojimo kultūroje esame neatsiejami nuo vartojimo: į mus nuo ţurnalų viršelių ţvelgia puikios moterys. Reklamuojamojo objekto turinio pagrindas yra įvaizdis. Daţniausiai tai yra puikios nuotraukos verčiančios mus patikėti tuo, kad beveik visos moterys gali turėti, arba turi idealią figūrą. Bet neretai ir patys modeliai negali pasigirti graţia oda ar figūra, o viskuo kitu rūpinasi naujausios technologijos, tobulinančios modelio išvaizdą programinės įrangos pagalba. Įvaizdis ţurnalų viršeliams kuriamas ir kompiuterinių programų pagalba, tačiau tai gilina kūno suvokimo problemą: jaunesnėms moterims brukamas stereotipas, kad reikia siekti bet kokio kūno idealumo, pamirštant moralines vertybes. Kūrybinis darbas, kuris susideda iš dešimties fotografijų tai ţurnalų viršeliai, kurie yra nuoroda į tikruosius ţurnalus. Modelis aš pati; remiantis daugumos garsenybių pavyzdţiu, kaip skirtingiems ţurnalų viršeliams, jų įvaizdis yra sukuriamas ir pritaikomas atitinkamiems leidiniams Darbo eiga kompoziciniai, spalviniai, techniniai ieškojimai Pirmiausiai buvo pasirinkti ţurnalai. Rinktasi pagal ţinomumą, po to rastos savybės, kurios skirtų vieną ţurnalą nuo kito: tai tikslinės auditorijos, interesai (gyvenimo būdo, mados, popkultūros ir pan.). Būtina buvo surasti pagrindinius vizualius skirtumus tarp viršelių. Analizė padaryta suradus paskutinių metų, dviejų ar net penkių metų viršelius. (3, 4 pav.) Analizuota keliais aspektais: svarbu buvo pastebėti, koks fonas (studijinis ar natūralus), jo spalvos, kaip vaizduojamas kūnas, kaip kadruojama, veido išraiškos, apšvietimo niuansai bei bendras vyraujantis koloritas. Ruošiantis fotografavimui, rinkti atributai, kurie geriausiai pabrėţtų siekiamą sukurti įvaizdį. Fotografuota studijoje, aparatu Canon 5D, 35 mm objektyvu. Pasirinktas autoportretas. Taip pat naudotos impulsinės lempos Esential 400W. Norint sukurti ţurnalo koncepciją atitinkantį viršelį, reikėjo kuo panašesnių pavadinimų, todėl pagal originalius pavadinimus, ta pačia stilistika, grafiniais sprendimais, kurti kitokie: 15

16 \ ` Originalūs ţurnalų pavadinimai Fiktyviai kurti pavadinimai 16

17 17

18 Nufotografavus, atrinktos nuotraukos, kurios geriausiai galėtų atspindėti tam tikro ţurnalo viršelį, būtų panašiausias emocijomis, pozomis: 18

19 19

20 Pasirinkus fotografijas, būtina buvo atlikti retušavimą: 20

21 21

22 22

23 23

24 IŠVADOS Kultūra ten, kur ţmogus; kur ţmogaus kūnas tai vienas iš svarbiausių esančių modelių, kurie formuoja ypač jaunus ţmones. Kūnas tampa tarsi vizitine kortele, kuria ţmogus prisistato visuomenėje, yra joje pastebimas ir atitinkamai įvertinamas 4, todėl išpuoselėtas, visiems matomas, pastebimas, atitinkantis išgarsintus standartus kūnas tampa ţenklu, kuris atveria kelią į pripaţinimą ir sėkmę. Aptariant sąvoką moteriškumas, svarbūs ne tik biologiniai poţymiai; figūruoja biologinės lyties ir socialinės lyties sąvokos. moteris daţnai išreiškiama tokiomis savybės kaip motinystė, jausmingumas, saugojimas, gleţnumas, silpnumas, tačiau pastaruoju metu moterys vis aktyviau kovoja dėl savų teisių, nepriklausomybės, geresnės padėties visuomenėje, savarankiškumo. Taip, kaip moteris pati save suvokia, skiriasi nuo aplinkinių poţiūrio; jis visai kitoks vertinimas daţniausiai siauras, ribotas, ţiūrima į moterį kaip į stereotipinį objektą, reprezentuojantį, simbolizuojantį išskirtinai tik moteriškas savybes ar tikslus. Tuo tarpu moteris save identifikuoja nepriklausomomis, asmeninėmis, o ne vadinamosiomis moteriškomis kategorijomis. galima išskirti kelis ryškiausius moterų stereotipinius įvaizdţius: o moteris-auka, o moteris-mama, o moteris-vieniša mama, o moteris-karalaitė ant ţirnio, o moteris-namų vaidilutė, o moteris-papuošalas, o moteris-įrankis tikslui pasiekti, o moteris-prisiėmusi vyro vaidmenis ir kt. Moterų įvaizdis visuomenėje priklauso nuo pateikiamų lyčių stereotipų ir to, kas priskiriama kaip moteriška ar ne moteriška. Sudaiktinimas pateikiamas kaip tariamai moteriškumą, tikrą groţį išaukštinanti strategija, kuria vadovaujantis moterų įvaizdţiai masiškai reprodukuojami spaudoje, televizijoje, internete. 4 Pruskus V., 45 p. Kūnas, vartojimas ir sėkmė: tarp būtinumo ir regimybės 24

25 Vizualioje kultūroje didţiausia problema yra, kad daţniausiai yra vaizduojamas iškreiptas merginos įvaizdis, į kurį jautriausiai reaguoja paauglės jos stengiasi būti panašios į reklamoje vaizduojamą modelį ir to siekia. Vyrus labiausiai traukia reklamose vaizduojama seksuali moteris. Kasdienė pornografija vaizdinę erdvę uţtvindę moters įvaizdţiai, formuojantys labiau destruktyvų, menkinantį poţiūrį ir neišlaisvinantys savivokos. Vizualinę erdvę uţtvindę vaizdiniai moteryje mus įpratino matyti natūralų sekso objektą, o vyro asmenyje teisėtą šios prekės vartotoją. Mados fotografijoje didelį vaidmenį vaidina modelis daţniausiai jauna, ţavi moteris ar vyras dailiais drabuţiais. Jei tai moteris, tai ji būtinai bus pirmame plane, o visi kiti objektai antrame. Visuomenėje nusistovėję moteriškumo stereotipai įtakoja ţurnalų moterims turinį. 25

26 LITERATŪRA Ambraževičiūtė, Rasa Moters įvaizdis reklamoje, Vilniaus universitetas. Komunikacijos fakultetas. Komunikacijos ir informacijos teorijos katedra. Vilnius. 4. Budreckaitė, V Ţurnalų moterims turinio ypatumai 5. Caputi, J Everyday Pornografy. In Gail Dines, Jean M. Humez (ed.) Gender, Race, and Class in Media: a Text-Reader. Thousand Oaks, London, New Delhi: SAGE Publications. 6. Foucault M. (1999). Seksualumo istorija. 7. Germanavičiūtė, J Moters įvaizdţio kategorijų raiška Lietuvos dienraščiuose. Ţurnalas Klėja Nr Giedraitytė, I. Lyties konstravimas nulemtas gamtos, tradicijų ar politikos? [ţiūrėta ]. Prieiga per internetą: %E2%80%93-nulemtas-gamtos-tradiciju-ar-politikos. 9. Jankauskaitė, M Moterų (ne)reprezentacija masinės kultūros vaizdiniuose. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 10. Jokubauskas, D Reklama ir jos poveikis vartotojui. Vilnius: InSpe. 11. Statkevičius, J Groţio kirtis. Vilnius: Tyto alba. 12. Jokubauskas, D Reklama ir jos poveikis vartotojui. Vilnius: InSpe. 26

27 ILIUSTRACIJŲ SĄRAŠAS m=isch&sa=x&ei=adn0va2chon0urcagiad&ved=0cayq_auoaq 4. m=isch&sa=x&ei=adn0va2chon0urcagiad&ved=0cayq_auoaq#tbm=isch&q=rolling+s tone+magazine+covers 5. m=isch&sa=x&ei=adn0va2chon0urcagiad&ved=0cayq_auoaq#tbm=isch&q=playboy +magazine+covers 6. m=isch&sa=x&ei=adn0va2chon0urcagiad&ved=0cayq_auoaq#tbm=isch&q=people+ magazine+covers 7. m=isch&sa=x&ei=adn0va2chon0urcagiad&ved=0cayq_auoaq#tbm=isch&q=time+ magazine+covers 8. m=isch&sa=x&ei=adn0va2chon0urcagiad&ved=0cayq_auoaq#tbm=isch&q=dazed+a nd+confused+magazine+covers 9. m=isch&sa=x&ei=adn0va2chon0urcagiad&ved=0cayq_auoaq#tbm=isch&q=vogue+ magazine+covers m=isch&sa=x&ei=adn0va2chon0urcagiad&ved=0cayq_auoaq#tbm=isch&q=intervie w+magazine+covers m=isch&sa=x&ei=adn0va2chon0urcagiad&ved=0cayq_auoaq#tbm=isch&q=id+maga zine+covers 27

28 PRIEDAI 1 pav. 2 pav. 3 pav. 28

29 4 pav. 5 pav. 29

30 6 pav. 7 pav. 30

31 8 pav. 9 pav. 31

32 10 pav. 11 pav. 32

33 12 pav. 33

34 FOTOGRAFIJŲ CIKLAS Rūta Gedrimaitė, Nr. 1, skaitmeninė spauda, 52x60 cm,

35 Rūta Gedrimaitė, Nr. 2, skaitmeninė spauda, 50x60 cm,

36 Rūta Gedrimaitė, Nr. 3, skaitmeninė spauda, 42x60 cm,

37 Rūta Gedrimaitė, Nr. 4, skaitmeninė spauda, 39x60 cm,

38 Rūta Gedrimaitė, Nr. 5, skaitmeninė spauda, 52x60 cm,

39 Rūta Gedrimaitė, Nr. 6, skaitmeninė spauda, 46x60 cm,

40 Rūta Gedrimaitė, Nr. 7, skaitmeninė spauda, 44x60 cm,

41 Rūta Gedrimaitė, Nr. 8, skaitmeninė spauda, 41x60 cm,

42 Rūta Gedrimaitė, Nr. 9, skaitmeninė spauda, 46x60 cm,

43 Rūta Gedrimaitė, Nr. 10, skaitmeninė spauda, 46x60 cm,