ELEKTRONINS PAPUOŠAL PARDUOTUVS INTERNETIN REKLAMA

Transcription

1 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS SOCIALINS INFORMATIKOS FAKULTETAS ELEKTRONINIO VERSLO KATEDRA AGN RAMONAIT ELEKTRONINS PAPUOŠAL PARDUOTUVS INTERNETIN REKLAMA Magistrinis darbas Vadovas Doc. Dr. Mindaugas Kiškis VILNIUS, 2009

2 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS SOCIALINS INFORMATIKOS FAKULTETAS ELEKTRONINIO VERSLO KATEDRA Studij programa 62403S124 ELEKTRONINS PAPUOŠAL PARDUOTUVS INTERNETIN REKLAMA Magistrinis darbas Vadovas Doc. Dr. Mindaugas Kiškis Recenzentas Atliko EVVmn8-02 gr. stud Agn Ramonait VILNIUS, 2009

3 TURINYS VADAS INTERNETINIS MARKETINGAS IR REKLAMA INTERNETE Skaitmenin revoliucija ir elektroninis verslas Tiesioginio marketingo, kaip geriausios reklamos priemons, naudojimas Internetin reklama tradicinio marketingo kontekste Internetins reklamos tikslai ir atliekamos funkcijos Internetins reklamos komunikacijos priemons Interneto vartotojai ir j segmentavimas INTERNETINS REKLAMOS FORMOS IR TAIKYMO YPATUMAI Reklama Interneto svetainse Reklama elektroniniu paštu Virusinis marketingas Reklaminiai skydeliai (angl. banner) Reklama paieškos svetainse Nuorodos Reklama naujien arba diskusij grupse Atsiskaitymo už reklam internete bdai ir kainodara Pardavim skatinimas internete TYRIM APŽVALGA Internetins reklamos tyrimai pasaulyje Elektronins reklamos priemoni naudojimas Lietuvoje Autorini darb pardavim internete tyrimai Lankomiausi svetaini Lietuvoje apžvalga EFEKTYVIAUSIOS ELEKTRONINS PAPUOŠAL PARDUOTUVS INTERNETINS REKLAMOS TYRIMO REZULTATAI IŠVADOS LITERATRA ANOTACIJA LIETUVI KALBA ANOTACIJA ANGL KALBA SANTRAUKA LIETUVI KALBA SANTRAUKA ANGL KALBA PRIEDAI... 77

4 LENTELS 1 lentel. Pagrindins visuomens informavimo priemons lentel. Marketingo orientacijos lentel. Interneto, kaip reklamos kanalo, privalumai ir trkumai lentel. Elektroninio marketingo komunikacij privalumai ir trkumai lentel. Strauss J. ir kt. (2006) pateikti vartotoj segmentacijos kriterijai lentel. Elektronini ir pašto laišk palyginimas lentel. Reklama elektroniniu paštu: privalumai ir trkumai lentel. Svarbiausi efektyvaus reklaminio skydelio veiksniai lentel. Reklamini skydeli privalumai ir trkumai lentel. Reklamos paieškos sistemose privalumai ir trkumai lentel. Nuorod reklamos privalumai ir trkumai lentel. Reklamos kaina už vien unikal lankytoj vairi kategorij tinklapiuose lentel. Pardavim skatinimo tipologija, naudojama komerciniame sektoriuje lentel. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai pardavimo skatinimo veiksmai lentel. Internetiniai metodai, kaip skatinti interneto svetaini lankomum lentel. Lietuvos moni elektronini rinkodaros priemoni naudojimo tikslai lentel. Lankomiausios svetains Lietuvoje (2009 met rugpjio duomenimis) lentel. Lietuvos tinklalapi savaits unikali lankytoj skaiius lentel. Mnesini respondent pajam pasiskirstymas lentel. Dažniausiai lankomi interneto tinklapiai lentel. Veiksniai, takojantys pirkimui internetu lentel. Respondent reakcija reklaminius pranešimus, siuniamus elektroniniu paštu... 62

5 PAVEIKSLAI 1 pav. E-pašto žinui srauto augimas JAV lyginant su tradicinio pašto laišk skaiiumi pav. Marketingo komunikacijos komplekso elementai bei populiariausios j formos internete pav. Tradicins reklamos ršys pav. Internetins reklamos schema pav. Vidutins Textads reklamos kainos 2009 met kovo - rugpjio mnesiais pav. Pajamos iš internetins reklamos JAV, 1999 m. I ketv m. I ketv pav. Pajamos iš internetins reklamos JAV, 2008 m. I ketv m. I ketv pav. Išlaidos internetinei reklamai pasirinktose Vakar Europos šalyse, metams pav. Didžiosios Britanijos reklamos biudžetas, 2009 m. I ketv pav. Interneto svetains naudojimo dažnumas elektronini rinkodaros priemoni tikslais pav. Reklamos GROSS išlaidos internete 2008 sausis-kovas / 2009 sausis-kovas pav. Meninink susidomjimas darb publikavimu internete pav. Interjero dizaineri požiris autorini darb sigijim internetu pav. Parod organizatori požiris autorini darb sigijim internetu pav. Lankomiausios svetains Lietuvoje (2008 m. Kovo 2009 m. Rugpjio duomenimis) pav. Anketos rezultatai apie pirkimo elektroninje parduotuvje veiksnius pav. Anketos rezultatai apie dažniausiai nešiojamus/dovanojamus papuošalus pav. Anketos rezultatai apie papuošal pirkim internetinje parduotuvje pav. Anketos rezultatai apie susidomjim reklaminiais skydeliais pav. Anketos rezultatai apie respondent naudojimsi paiešk sistemos tinklapiais... 62

6 6 VADAS XX amžiaus pabaigoje atsirads internetas tapo populiaria komunikavimo forma, kuri daugeliu atvej net pakeiia bendravim akis ak. Per pastarj dešimtmet Internetas pakeit daugel verslo srii, net, atrodyt, taip menkai susijusi su Internetu, kaip aviacija (pigi skrydži oro bendrovs bilietus parduoda tik Internete ir j rinkos dalis auga kiekvienais metais) ar mažmenin prekyba. Pasaulinio tinklo (angl. World Wide Web), kaip reklamos priemons, populiarum lemia galimyb valdyti informacijos šaltinius visame pasaulyje. Dar prieš kelerius metus Internetas buvo vertinamas pirmiausiai kaip didžiul biblioteka, o svarbiausia jo nauda buvo laikoma pagalba ieškant reikalingos informacijos. Šiandien Internetas populiariausia kompiuterin aplinka, išsiskirianti unikaliais reklamos bruožais ir atliekanti dvejop vaidmen : tai nauja komunikacijos priemon, nepanaši tradicines visuomens informavimo priemones, nes iš prigimties yra interaktyvi, lanksti ir berib; tai globali virtuali elektronin rinka, neturinti joki teritorini ar laikin apribojim, ji leidžia interaktyviai pirkti ir parduoti prekes ir keiia paskirstymo galimybes. Pleiantis internetui, analogiškai pleiasi: elektronin komercija - pirkimai, pardavimai, tarpininkavimas, užsakymai, tiekimas, finansiniai atsiskaitymai ir pan.; virtualus bendravimas - konferencijos, forumai, bendradarbiavimas, susitarimai, konsultacijos, darbo organizavimas ir darbuotoj kontrol; rinkodara - reklama, skelbimai, elektronin leidyba, žiniasklaida, tiesioginis pardavimas ir kt. Internetin reklama daugiau siejasi su išorine perspektyva, kaip internetas gali bti naudojamas sryšyje su tradicine aplinka, teikiant paslaugas vartotojams. Elektroninis marketingas apima platesn sfer, kadangi susieja internet, interaktyvi skaitmenin televizij ir mobil marketing kartu su kitais technologiniais požiriais, tokiais kaip duomen bazi marketingas ir elektroninis vartotoj tarpusavio ryši marketingo tiksl pasiekimui. Jis turi tiek vidin, tiek išorin perspektyv, aiškinantis kaip vidiniai ir išoriniai marketingo procesai ir ryšiai gali bti tobulinami panaudojant informacines ir ryši technologijas. Tuo tarpu internetin reklama tai reklamos formos, kurios naudojamos internetinje erdvje. Taikant internetins reklamos formas labai svarbs tampa internetini vartotoj segmentacijos duomenys, kadangi taikant tikslin reklam reikia prisitaikyti prie potenciali vartotoj poreiki.

7 7 Reklama internete šiuo metu yra spariausiai auganti sritis iš vis reklamavimosi bd. Internetins reklamos populiarum takoja pigus, lengvas ir lankstus informacijos teikimas bei gavimas. Internetas suteikia nauj galimybi ir panaikina tradicins reklamos žiniasklaidoje klitis. Populiariausios internetins reklamos formos reklama interneto svetainje, reklama elektroniniu paštu, reklaminiai skydeliai, reklama paieškos sistemose, nuorodos, reklama diskusij grupse. Viena iš populiariausi internetins reklamos form Lietuvoje - internetins svetains, kuriose skelbia informacij apie mon, jos vykdom veikl, aprašo prekes ar paslaugas. Taiau internetins svetains turjimas dar negarantuoja norimo rezultato potenciali vartotoj pasiekimo. Svetains sukrimas yra tik pus darbo. Kita pus - padidinti svetains lankomum. Populiarumu nenusileidžia ir reklama elektroniniu paštu. Svarbiausiai reklamuojantis elektroniniu paštu yra sisti aktuali informacij susidomjusiam vartotojui, kitaip reklama elektroniniu paštu gali tapti erzinanti. Teorinje darbo dalyje aptariama tradicin ir elektronin reklama, siekiant identifikuoti esminius skirtumus. Analizuojant tiesiogin marketing kaip efektyviausi reklamos bd bus atskleidžiama jo specifika ir bdai veikimui internete. Bus siekiama išskirti internetins reklamos privalumus ir trkumus, bei pritaikomum vartotojo atžvilgiu. Darbe siekiama išanalizuoti internetins reklamos pagrindinius tikslus bei funkcijas, kurios aprašomos Lietuvos ir pasaulio literatroje. Aptariant internetins reklamos komunikavimo priemones bus nagrinjami privalumai, trkumai bei pagrindins priemons. Be to, nagrinjant reklamos priemones internete neatsiejama dalis tampa ir vartotojai internete, j segmentavimas bei analiz. Didžij dal teorinje darbo dalyje užima internetins reklamos priemoni nagrinjimas, privalum ir trkum nustatymas, pritaikomumo Lietuvoje aptarimas. Trumpai aptarsime pagrindinius internetins reklamos apmokestinimo bdus bei pardavimo internete skatinim. Metodologinje dalyje bus apžvelgiami pasaulyje ir Lietuvoje atlikti tyrimai apie internetin reklam, elektronins rinkodaros priemoni naudojim Lietuvoje, autorini darb atlikj nor parduoti krinius elektroninje erdvje. Taip pat bus apžvelgiamos lankomiausios internetins svetains Lietuvoje. Bus pristatomi autoriaus atlikto kiekybinio tyrimo apie vartotoj požir sigyti papuošalus internetu rezultatai. Temos aktualumas: Pasaulyje bei Lietuvoje spariai plintant informacinms technologijoms bei elektroniniam verslui akivaizdžiai pastebimas reiškinys didjantis interneto vartotoj skaiius pasaulyje, kuris neaplenkia ir Lietuvos. Augantys rodikliai priveria mones iš naujo pažvelgti tam tikrus verslo aspektus, vertinti vartotoj elgsenos pokyius ir tak šiuolaikiniam verslui. Šiandien naudotis internetu yra btinyb. Kiekviena organizacija, siekdama maksimaliai gyvendinti savo

8 8 tikslus, turi gerai suprasti interneto teikiamas galimybes, o ypa kai kalbama apie reklam internete. Internetins reklamos tema Lietuvoje yra aktuali ir nauja, nes reklama internete yra neatsiejamas šiuolaikins rinkodaros elementas. Pagrindiniai internetin reklam nagrinjantys šaltiniai yra internete ir pateikti ne lietuvi kalbomis. Kaip ir vis verslo srii atstovams, taip ir menininkams tampa domu savo autorinius darbus reklamuoti bei parduoti ne tik tradicinse pardavimo vietose, t.y. parduotuvse, galerijose, parodose ar Kaziuko mugje. Menininkai, siekdami kuo plaiau parodyti save pasauliui, yra priversti domtis autorini darb publikavimu internete. Tuo tarpu interneto vartotojai vis dažniau internete ieško originali dovan, pigesni knyg ar neišeinant iš nam perka lktuvo bilietus. Vartotoj poreikis pirkti ir meninink noras parduoti tampa aktualia ir dar neišnagrinta tema. Darbo autor jau kelet met domisi vienetini originali rank darbo papuošal gamyba ir atsižvelgiant skaitmeninio amžiaus teikiamas galimybes domisi elektronine papuošal prekyba. Šiuo darbu yra siekiama ištirti internetins reklamos priemons elektronins papuošal parduotuvs populiarinimui. Tyrimo problema: Spariai pleiantis informacinms technologijoms bei interneto reklamos rinkai, menininkai vis dažniau susidomi autorini darb publikavimu ir platinimu internete. Siekiama nustatyti vartotoj požir rank darbo papuošal sigijim internetu bei ištirti kokia internetin reklama labiausiai atkreipia potenciali papuošal pirkj internetu dmes. Tyrimo objektas: ištirti potenciali elektronins papuošal parduotuvs vartotoj požir skirtingas reklamos formas internete. Tikslas: parinkti elektronins papuošal parduotuvs internetins reklamos formas. Uždaviniai: 1. Internetins reklamos formos, tikslai, j privalumai ir trkumai; 2. Potenciali elektronins papuošal parduotuvs vartotoj grupi nustatymas ir j požiris papuošal gamini sigijim internetu; 3. Internetins reklamos form elektroninei papuošal parduotuvei nustatymas remiantis atliktu tyrimu. Tyrimo metodologija apima mokslins literatros bei Lietuvoje ir pasaulyje atlikt tyrim analiz. Kiekybinio tyrumo (anketins apklausos) metu buvo ištirta Lietuvos respondent nuomon papuošal sigijim internetu bei reakcija internetins reklamos formas. Ištirtos dažniausiai sigyjamos papuošal ršys, sigijimo dažnumas ir t.t. Taip pat tiriama potenciali vartotoj nuomon apie efektyviausi reklam internete.

9 9 1. INTERNETINIS MARKETINGAS IR REKLAMA INTERNETE 1.1. Skaitmenin revoliucija ir elektroninis verslas Vartotojai vis energingiau sisavina naujas technologijas. Radijui prireik 38 met (nuo 1923 m. Iki 1952 m.) pasiekti 50 milijon klausytoj; televizijai pasiekti t pat rezultat prireik 13 met; kabelinei televizijai 10 met; internetui apytiksliai 5 met, kad pasiekt net 100 milijon vartotoj Bakanauskas (2008). kinje veikloje ir ypa rinkodarai internetas pradtas naudoti nuo XX a. devinto dešimtmeio. Per paskutinius penkerius metus (t.y., m. po taip vadinamos.com krizs pabaigos) elektronins rinkodaros, t.y., rinkodaros internete, rinka auga vidutiniškai apie 10% per metus ir spariai išstumia tradicinius rinkodaros kanalus spausdintin žiniasklaid, radij ir televizij m. elektronin rinkodara užm beveik 9% JAV rinkodaros rinkos ir pralenk rinkodaros dal, tenkani radijui bei laikrašiams Holahan (2006). Pasak Kiškio M. (2009) interneto pltr seka ir itin sparti elektronins komunikacijos pltra. Jei 2000 m. vidutinis interneto vartotojas išsisdavo apie 350 elektroninio pašto pranešim per metus (t.y., vien per dien), tai 2008 m. šis skaiius išaugo beveik dešimteriopai. 1 paveiksle žemiau pateikiami duomenys apie e-pašto žinui srauto augim JAV lyginant su tradicinio pašto laišk skaiiumi Chopra, Szetom (2005). Šaltinis: Kiškis, 2009, p pav. E-pašto žinui srauto augimas JAV lyginant su tradicinio pašto laišk skaiiumi Paskutini met tendencija rodo, kad visuomens gyvenime vis didesn vaidmen gyja internetas, kuris pavert mus visus pasaulio pilieiais, kur nra valstybi sien, odos spalvos, tikjimo.

10 10 Organizacijos susidr su pasauline rinka, su pasauline konkurencija. O vartotojams akys raibsta nuo pasirinkimo. Viskas tarsi išaugo: rinka, konkurencija, greitis, reikalavimai. Kaip teigia Jakštien S. (2008) dabar internetas populiariausia kompiuterin aplinka, išsiskirianti unikaliais rinkodaros bruožais ir atliekanti dvejop vaidmen : Tai nauja komunikacijos priemon, nepanaši tradicines visuomens informavimo priemones, nes iš prigimties yra interaktyvi, greitai kintanti ir berib; Tai globali virtuali elektronin rinka, neturinti joki teritorijos ar laiko apribojim, ji leidžia interaktyviai pirkti ir parduoti prekes, keiia paskirstymo galimybes. Hanson W. (2007) teigia, kad internetas tai kur kas daugiau nei greitas komunikavimas. Internetas, tai langas plaios apimties žini, kultros ir pramog, sukuriani galimyb tobulti ir mokytis pasauliniu mastu. Internetas yra didesnis nei bet kuri pavien vyriausyb ar politin institucija. Verslas bent jau iš dalies yra priverstas persikelti elektronin erdv. Tai paskatino interneto paplitimas, konkurencijos augimas bei verslo globalizacija. Atsirado tokios naujos sritys kaip elektroniniai bilietai, elektronins parduotuvs ar naujien portalai internete. Verslininkams siekiant pritraukti kuo daugiau vartotoj ir išlikti globalioje rinkoje pasikeit ir reklamos priemons. Skmingai veikti rinkoje nebeužtenka vien turti kokybiškas prekes, reikia kokybiškai aptarnauti vartotojus ir skmingai taikyti naujus konkuravimo metodus Tiesioginio marketingo, kaip geriausios reklamos priemons, naudojimas Ilg laik tiesiogin korespondencija buvo pagrindin tiesioginio marketingo priemon. Taiau informacijos technologij pltra, ypatingai duomen bazs, paskatino daugelio kit priemoni atsiradim, kurios leidžia tiesiogiai komunikuoti su vartotoju ir gauti iš jo tiesiogin atsak. Visi marketingo komunikacijos elementai gali bti naudojami kartu su tiesioginiu marketingu, siekiant paremti ar sukurti reikšmingus santykius su klientais ar vairiais tarpinink tinklo nariais. Tiesioginio marketingo pavyzdžiai: tiesiogin korespondencija, telemarketingas, skambui centrai, spauda (katalogai ir žurnalai, laikrašiai), atnešimas iki dur, Internetas ir naujoji media. Tiesiogin marketing pirmiausia domina kliento elgesio valdymas, jis yra naudojamas papildyti kit komunikacijos disciplin stiprybes ir silpnybes Fill (2006), p Pagal V.Pranul ir kt. (2008) tiesioginis marketingas atsirado ir pradjo pltotis tada, kai susiformavo galimyb: Pasilyti prekes ir paslaugas nekontaktuojant asmeniškai Užsakytas prekes tiesiogiai pristatyti užsakovui

11 11 Pagal Strauss J. ir kt. (2006) ir kaip teigia tiesioginio marketingo asociacija, tiesioginis marketingas tai bet kokia tiesioginio bendravimo su klientu ar partneriu forma. Kaip teigia Kiškis M. (2009) apskritai tiesiogin rinkodara suprantama kaip rinkodara, vykdoma pasitelkiant vairias reklamos priemones, padedanias užmegzti tiesiogin dialog su vartotojais paštu, telefonu, internetu, ir paprastai siekianias tiesioginio vartotoj atsako. Tiesiogins rinkodaros paskoje dažniausiai pirkjas su pardavju nesusitinka, taiau siekiama nuotolinio pardavimo. Tiesioginis marketingas orientuojasi klient. Tiesioginio marketingo pradžia buvo nuo tiesiogins korespondencijos, taiau technologiniame amžiuje pasikeit ir tiesioginio marketingo priemons. Kaip teigia Fill (2006), p. 739, pagrindins tiesioginio marketingo raidos varomosios jgos: technologijos (kurios galino saugoti, kaupti ir analizuoti duomenis apie vartotojus) ir besikeiiantis rinkos kontekstas. Kaip teigia V.Pranulis ir kt. (2008) tiesioginio marketingo priemons: Tiesiogin reklama paštu Elektroninis paštas Mobiliojo ryšio priemons Katalogai Telemarketingas Interaktyvioji televizija Tiesioginis marketingas Internete: telemarketingas, išsiuniamas el. paštas, korespondencija. Kartais tiksliniai reklaminiai skydeliai ir kitos reklamos bei pardavim skatinimo formos taip pat gali bti laikomos tiesioginiu marketingu. Kiškis M. (2009) išskiria tiesiogins elektronins rinkodaros privalumus vartotojams: Patogumas - Pirkjams nereikia gaišti laiko ieškant norimos preks fizinse parduotuvse. Vietoj to vartotojas gauna konkret pasilym ir gali sigyti norim prek jam patogioje aplinkoje. Elektronine tiesiogine rinkodara vartotojas gali pasinaudoti bet kuriuo metu, galimybs gauti išsami informacij apie pasilym yra didesnes (lyginant su informacija, kuri galt pateikti pardavjas fizinje erdvje), vartotojas gali lengvai palyginti konkuruojanius pasilymus Pigumas - parduodamos elektronins tiesiogins rinkodaros bdu, gali bti kur kas pigesns, nei parduodamos parduotuvi lentynose, nes verslininkui nereikia mokti už prekybines patalpas, komunalinius mokesius, samdyti prekybinio personalo, t.y., verslo vykdomo elektronins tiesiogins rinkodaros priemonmis snaudos yra žymiai mažesns už tradicinio verslo snaudas. Visa tai lemia pardavj skaiiaus didjim (minimizuojant jimo rink barjerus) ir galimybs pateikti naujus produktus, kas skatina konkurencij ir lemia vartotoj kain mažjim.

12 12 Greitas informacijos atnaujinimas - tiesiogin elektronin rinkodara dažnai yra pats efektyviausias ir greiiausias bdas pateikti vartotojams informacij apie naujas prekes ir paslaugas, kit vartotojams aktuali informacij (pvz., apie nuolaidas ar ypatingas kainas). Tiesiogin rinkodara turi ir tam tikr specifini trkum bei kelia rimt socialini išški: o Pirma, tiesiogin rinkodara visada betarpiškai lieia asmen (vartotoj, kuriuos nukreipta tiesiogin rinkodara) privatum ir kelia klausim dl asmens duomen tvarkymo. Šis išškis ypa aktualus elektroninei tiesioginei rinkodarai, kadangi elektroninmis ir automatinmis priemonmis atliekamas asmens duomen tvarkymas kelia padidintas saugumo ir nesžiningo asmens duomen panaudojimo rizikas. o Antra, tiesiogin elektronin rinkodara ir daugeliu atvej nepageidaujama ar neteista tiesiogin elektronin rinkodara ženkliai apkrauna elektronini komunikacij infrastruktr m. beveik 80% visos elektroninio pašto komunikacijos sudar btent nepageidaujama ar neteista tiesiogin elektronin rinkodara brukalai. o Treia, tiesiogin elektronin rinkodara yra prastins veiklos trukdis, ypa tais atvejais, kai vartotojas nepageidauja gauti tokios rinkodaros, negali arba nenori ja pasinaudoti. Tiesioginis marketingas, arba kitaip tariant tiesiogin reklama, naudodama visas manomas priemones siekia pagrindinio tikslo parduoti. Rezultato siekimui galima naudoti visas tiesiogins reklamos priemones kartu ar pakaitom. Svarbus momentas tik tas, kad pavyzdžiui elektroninis paštas vartotojui turi bti siuniamas tik gavus jo sutikim internetinje svetainje. Kai kuriose pasaulio šalyse už kasdien elektronini laišk siuntim neturint vartotojo sutiko numatytos didels baudos. Tinkamai taikant tiesiogins reklamos priemones pritraukiamas potencialus pirkjas, kuris nenusivyls paslaugomis gali tapti nuolatiniu vartotoju. Nesvarbu ar kuriant elektronin papuošal parduotuv, ar pradedant veikl kitoje srityje, reikia atsakingai pažvelgti tiesiogins rinkodaros trkumus, nes peržengus rib reklama gali tapti neteista ir visai nepageidaujama Internetin reklama tradicinio marketingo kontekste Jau nuo neatmenam laik žmons keiiasi prekmis ir paslaugomis. Pirmaisiais evoliucijos metais vyko main procesas, dabar mes perkam ir parduodam. Nei vienas iš ms ne sivaizduoja savo gyvenimo be pirkimo ir pardavimo. Verslininkai ir pirkjai pareigoti kovoti vienas su kitu dl žemesni kain, didesni pirkim/pardavim, ger atsiliepim ir t.t. Išplito ir išpopuliarjo reklama, kuri kaip tik ir siek sukurti kuo efektyvesnes pardavimo strategijas ir pritraukti kuo daugiau potenciali vartotoj.

13 Visuomens informavimo priemons pasirinkimas priklauso nuo turim kašt ir norimos pasiekti auditorijos. Fill (2006) suskirst visuomens informavimo priemones kategorijas lentel. Pagrindins visuomens informavimo priemons Kategorija Transliacijos Spauda Lauko reklama Naujoji media Parduotuvje Kita Tipas TV, radijas Laikrašiai, žurnalai (vartotoj, verslo) Skelbimai, gatvs apstatymai, tranzitas (taksi, oro balionai ir kt.) Internetas (puslapiai, el. paštas, intranetas), skaitmenin TV (teletekstas ir kt.), CD-ROM (muzika, žaidimai ir kt.) Pardavimo vietoje (išstatymai, ženklai ir kt.), pakuots Kinas, parodos, produkto sudliojimas (angl. placement: filmai, TV, knygos), aplinkin reklama (golfo taikiniai, benzino siurbliai ir kt.), partizaninis karas (skelbim kabinimas draudžiamose vietose) Šaltinis: Fill, 2006, p. 555 Fill (2006) reklam internete vadina naujj media ir priskiria j prie pagrindini visuomens informavimo priemoni. Renkantis elektronins papuošal parduotuvs reklam galime naudoti vis kategorij visuomens informavimo priemones. Svarbiausia nusistatyti potencialius vartotojus ir parinkti jiems geriausiai tinkanias visuomens informavimo priemoni kategorijas. Internetin reklama tai tiesiogins reklamos forma, kai naudojantis internetu sukuriamas tiesioginis ryšys tarp pirkjo ir pardavjo. Pagrindinis internetins reklamos atsiradimo veiksnys yra internetas. Internetas silo verslui puikias galimybes. Mažesni kompanij rinka, prieš tai buvusi tik lokali, interneto dka gali bti bet kuriame pasaulio krašte. Internetas, nuo pirmins žinui perdavimo paslaugos, išpltojo puiki terp produkt/paslaug pardavimui bei reklamai. Daugelis internetins reklamos priemoni yra grindžiamos leidžiamojo marketingo koncepcija, t.y. vartotojas turi teis užsisakyti ir atsisakyti duomen apie j rinkimo (tai yra Leidžiamasis marketingas (angl. permission marketing)). Pavyzdžiui, elektroninio pašto reklama dažniausiai turi galimyb atsisakyti nepageidaujam laišk. Reklama Internete tai Interneto technologij diegimas kasdieninje mons reklamos veikloje. Nuo tada, kai komercins organizacijos gavo galimyb prisijungti prie Interneto, jos gali savo klientams ir užsakovams teikti paios naujausios informacijos apie prekes ir paslaugas, j kainas, kiekius, pristatymo terminus. Interneto teikiamos galimybs gali bti naudojamos šiose mons funkcijose: reklamoje; ryšiuose su visuomene; vartotoj palaikyme;

14 14 pleiant mons infrastruktr pasitelkiant Internet; didinant pardavimus; atliekant marketingo tyrimus. monei yra svarbiausia siekti savo strategijos ir tiksl, bei išnaudoti visas manomas priemones ir technologijas. Išpopuliarjus internetui mons skmingai naudoja ši informacijos talpinimo ir perdavimo terp aktualiai informacijai skleisti. Siekiant geriau suprasti internetins reklamos atsiradimo ir populiarumo priežastis nagrinjame marketingo istorij, vystymosi etapus bei orientacijas. 2 lentel. Marketingo orientacijos Orientacija Pelno teikjas Veikimas Vakar Charakteristika Europoje Gamyba Gamybos metodai Iki 1950 met Gamybos ir paskirstymo tobulinimas kaštams mažinti ir efektyvumui kelti Produktas Produkto kokyb Iki 1960 met Produkto kokyb yra pati svarbiausia. Produkto, o ne vartotojo poreiki reikšminimas Pardavimas Pardavimo bdai metai Efektyvus pardavimas ir rmimas yra pagrindiniai skms veiksniai Marketingas Vartotoj norai ir poreikiai Nuo 1970 met iki ši dien Susitelkiama ties gamyba preki ir paslaug, kurios patenkins vartotoj poreikius ir norus Ryši marketingas Nuo 1980 met iki ši dien Socialinis marketingas Ger ryši su vartotojais krimas ir palaikymas Nauda visuomenei Nuo 1990 met iki ši dien Išryškinami visi santykiai tarp tiekj ir vartotoj. Tikslas yra suteikti kiek galima didesn dmes vartotojo paslaugoms ir dl to gyti vartotoj lojalum Panašios charakteristikos kaip ir marketingo orientacijos, tik yra papildoma išlyga, kad bus ribojama bet kokia žalinga visuomenei veikla (produktas, gamybos bei prekybos bdai) Šaltinis: Bakanauskas A., Liesonis V. Elektroninis marketingas, 2008 Praeityje gamintojai buvo orientuoti vien tik gamin. Apie rinkos poreik net nebuvo kalbos, svarbiausiai buvo parduoti tai k pagaminau. Vliau buvo pradta tikti reklamos poveikiu ir atkreiptas dmesys vartotoj poreikius. Skaitmeninis amžius keiia verslo vykdymo struktr vyriausyb kuria informacin visuomen ir komercija jau siverž internet. Verslininkai yra priversti reaguoti aplinkos pokyius, todl spariai populiarja naujos ir dar niekur negirdtos verslo skatinimo formos. Marketingo teorijos pradininkas Filipas Kotleris reklam apibdina kaip neasmenin komunikacijos form, vykdom per mokamas informacijos skleidimo priemones, su aiškiai nurodomu finansavimo šaltiniu.

15 15 Lietuvos Respublikos Reklamos statyme reklama apibržiama kaip bet kokia forma ir bet kokiomis priemonmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens kine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti sigyti preki ar naudotis paslaugomis, skaitant nekilnojamojo turto sigijim, turtini teisi ir sipareigojim permim. Kaip teigia Strauss J. ir kt. (2006) internetin reklama tai elektronini duomen ir pritaikym naudojimas planuojant ir vykdant sumanymus, paskirstym, rmim bei kain nustatym prekms ir idjoms, tam kad sukurti bendravim tarp vartotoj ir organizacij ir patenkinti ši objekt tikslus. Berkeley H. (2006) internetin reklam apibdina kaip produkto ar verslo pristatym daugiau kaip 2000 milijon nuolatini interneto vartotoj, kurie virtualioje erdvje ieško informacijos ir paslaug. Apibendrinant galima teigti, kad internetin reklama išlaiko tradicins reklamos esminius principus. Tik internetin reklama negali funkcionuoti be informacini technologij ir leidžia panaudoti daugiau komunikacijos priemoni. Internete sukuriama plati vartotoj erdv, kur reklama pateikia bdus kai t erdv valdyti. Visa informacija turi bti kuo naujesn ir kuo paprasiau surandama. Svarbiausia dabar tampa ne parduoti bet kok produkt pirmam sutiktam vartotojui, o kurti ilgalaikius bendradarbiavimo ryšius, t.y. išlaikyti esamus vartotojus ir pritraukti naujus. Tradicin reklama naudoja vienpus masin komunikacij, kur sudaroma galimyb pasiekti plai auditorij. Tradicin masin reklama televizijoje, radijuje ar spaudoje yra Vienas daugeliui komunikacijos strategija. Internetin reklama naudoja Daugelis daugeliui komunikacijos model. Per pastaruosius kelerius metus vyko revoliucini pokyi ir tradicinis požiris komunikacijos priemones pakito. Internetas nauja komunikacijos priemon, vienijanti daugyb bendr tinkl sujungt kompiuteri. Kaip teigia Albert T. (2003) internetinei reklamai svarbiausia yra keletas dalyk. Pirma - nustatyti proces krimui ir preki pristatymui, paslaug teikimui ir idjas vartotojams. Antra verts sukrimas tarp vartotojo ir pardavjo. Ir galiausiai labai svarbu pritaikyti reklamos koncepcij vairiom vartotoj grupm, t.y. klientam, potencialiems vartotojams, darbuotojams, investuotojams, tiekjams ir partneriams. Kiekviena iš pamint grupi yra svarbi dalis norint gyvendinti skming reklamos strategij. Atsiradus Internetui ir kitoms technologijoms spariai didja ryšys tarp vartotoj ir reklamuotoj. Vartotojai gali rinkti ir teikti informacij komercinse Interneto svetainse, gali išsirinkti jiems patinkani informacij, bendrauti su kitais vartotojais, lygiai kaip ir su preki bei paslaug tiekjais. Tuo tarpu reklamos tiekjai gali naudoti informacij gaut iš vartotoj siekdami suskirstyti reklaminius pranešimus, segmentuoti auditorij ir palengvinti pasirinkt informacijos rši bei preki paiešk vartotojams. Taip pat jie gali kaupti informacij apie vartotoj pasirinkim, kad galt patobulinti paslaugas ar prekes.

16 16 Tradicin reklama privalo keistis. Reikia kuo geriau pažinti vartotoj, kaupti potenciali vartotoj informacij duomen bazse bei kuo geriau išnaudoti interneto privalomumus pateikiant prek ar paslaug elektroninje erdvje. Internetas suteikia galimyb vartotojams nevaržomai komunikuoti ir vieno vartotojo neigiama nuomon gali pasklisti labai plaiai auditorijai. Visa organizacijos veikla turi bti sutelkta vartotojo teigiamos nuomons formavim. 3 lentel. Interneto, kaip reklamos kanalo, privalumai ir trkumai Privalumai Reklama gali dirbti 24 valandas per par, 365 paras per metus. Reklamos kaina nepriklauso nuo to, kurioje vietoje yra tikslin auditorija. Reklama pirmiausia pasiekiama dl susidomjimo turiniu, todl rinkos segmentacijos galimyb yra gana aukšta. Sukuriamas tiesioginis ryšys su klientu. Daugialypje terpje reklama tampa išvaizdesn ir labiau traukia dmes. Reklamos pavidalas ir turinys gali bti atnaujinamas papildomas arba keiiamas bet kuri akimirk, todl vartotojas visada gauna švieži informacij. Galima nedelsiant nustatyti reklamos atsakymus (paspaudim skaiius) ir rezultatus (tinklapio lankytoj skaiius). Paprasta login navigacija: vartotojas lankosi kada nori ir kiek nori, praleidžia tiek laiko, kiek nori. Trkumai Primygtinai brukami iššokantys (pop-up) reklaminiai skydeliai tikra rakštis lankytojams. Reklamose sudtinga naudoti laiko pasirinkimo aspektus: lankytojui iš JAV gali bti rytas, o Lietuvoje jau popiet. Šaltinis: Elektroninio marketingo ir rinkos tyrim paskait konspektas Reklamos kampanija internete gali bti gerokai veiksmingesn nei tradiciniuose reklamos kanaluose. Reklam sukurti, pateikti ir prireikus keisti galima spariau. Išnaudojant internet, kaip dar vien reklamos kanal, atsiranda galimyb valdyti ir pateikti didesn kiek informacijos. Gal gale, reklama gali nuvesti vartotoj tiesiai svetain, kurioje jis gaus galimyb bendrauti interaktyviai, palikti atsiliepim apie prek ar paslaug ir pan Internetins reklamos tikslai ir atliekamos funkcijos Šiame informacins visuomens amžiuje preki gamyba ir paslaug tiekimas didja spariau nei gyventoj perkamoji galia. Verslininkai, atsižvelgdami esam situacij stengiasi išnaudoti kuo daugiau priemoni vartotoj pritraukimui ir išlaikymui. Pasitelkus vairias reklamos internete formas galima takoti vartotoj nuomon ir atsitiktinius vartotojus padaryti nuolatiniais. erednikiens nuomone (2005), bendrja prasme reklama yra bet koks viešas pranešimas, kuriuo siekiama padti parduoti arba skatinti pirkti ar nuomoti gamin ar paslaug, propaguoti kok nors dalyk ar idj arba siekti kitokio reklamos užsakovo pageidaujamo poveikio, ir kurio transliacijos laikas reklamuotojui suteiktas už atitinkam mokest arba panaš atlyg. Apibdinti

17 17 reklam Internete sudtinga, kadangi kiekvienas autorius (tiek Lietuvos, tiek ir užsienio) ar organizacija pateikia savo nuomon ir savo apibržim. Apžvelgus Zeff R. ir Aronson B. autori apibržimus paaiškja, kad reklam Internete jie apibdina, kaip tradicins reklamos ir tiesioginio marketingo sveik. Internetins reklamos tikslai siejasi su visos mons reklamos tikslais bei strategija. Gatauio R. (2003) nuomone, internetins reklamos tikslai yra panašs bendruosius reklamos tikslus. Taiau prieš nustatant internetins reklamos tikslus svarbu žinoti, kam monei reikalingas internetin reklama. Internetins reklamos tikslus dauguma autori išskiria vienodai, taiau kai kuri nuomons išsiskiria. Panagrinkime Keršiens V. (2004), Chaffey D. ir kt. (2000) išskirtus pagrindinius internetins reklamos tikslus. Keršien V. (2004) išskiria šešis internetins reklamos tikslus: firmos vaizdžio gerinimas. Rimta firma privalo save pristatyti naujomis informacinmis technologijomis bei pažangiomis reklamos priemonmis. auditorijos masiškumas. Internetas spariausiai besipleianti, nežinanti valstybini sien informacijos priemon, kuri atveria pasaulin rink neribotoms marketingo galimybms ir turi specifini ypatybi, darani j unikaliu. galimyb pasirinkti auditorij. Šiuolaikins informacins technologijos leidžia gana tiksliai nukreipti reklamos tikslus norim vartotoj ar vartotoj grup. Jau dabar tiek techniškai, tiek ir demografiškai galima suskirstyti vartotojus, kurie tinklapius pasirenka ieškodami informacijos, verslo kontakt, pramog ar preki. interaktyvus ryšys su klientu. Galimyb užmegzti interaktyv ryš su klientu. Tai reiškia, kad manoma ne tik pateikti informacij apie save, bet taip pat sužinoti vartotojo nuomon, pageidavimus, pastabas. Galima kurti ir kurio nors vieno produkto ar vienos kompanijos gerbj klubus. efektyvi prekyba. Internetu manoma greitai ir patikimai vykdyti finansinius atsiskaitymus, pardavinti prekes ir paslaugas, daryti užsakymus. reklamos dinamiškumas. Informacijos atnaujinimas nereikalauja dideli snaud, paprasta nuolat pakeisti ir taip potencialiam klientui pateikti naujausiais žinias apie save. Tai yra daug pigiau nei kitos reklamos priemons. Chaffey D. ir kt. (2000) išskiriami internetins reklamos tikslai: požirio formavimas. Reklama, kuri atitinka mons ženkl, gali padti informuojant apie prekin ženkl bei formuojant nuostatas apie j. informacijos pateikimas. Tai tipiškas atvejis, kai reklama atveda pagrindin svetain, kurioje suteikiama daugiau informacijos apie pasilym.

18 18 ryši pltojimas. Reklama yra skirta skatinti abipus bendravim tarp vartotojo ir mons. sandris. Jeigu reklama atveda iki pardavjo, pavyzdžiui, kelioni agentros svetains ar internetinio knygyno, tai reklama yra skirta tam, kad privest tiesiai prie veiksmo pirkimo. ia yra siekiama tiesioginio atsakymo. skatinamas sugr žimas. Reklama yra skirta priminti apie mon ir jos paslaugas. Kaip teigia Virvilait R. (2005) interaktyvi reklama, kaip nauja teorija, atskleidžia ne tik ilgalaiks mons ir vartotojo sveikos, skatinanios j lojalum, vert, bet ir akcentuoja ryši užmezgimo bei j pltots su visais organizacijos veikloje dalyvaujaniais ar jos rezultatams takos turiniais dalyviais, svarb. Apibendrinant vis trij autori mintis galime išskirti svarbiausi tiksl pardavimas sukuriant ilgalaikius ryšius su esamais ir bsimais klientais. Internetin reklama nuo tradicins skiriasi abipusiu bendravimu tarp pirkjo ir pardavjo, informacijos pateikimo dinamiškumu bei auditorijos masiškumu. Elektronins parduotuvs reklamai labai svarbus gr žtamasis ryšys apie pai mon bei produktus. Panaudojant gautus duomenis tobulinamos preks ar paslaugos. Taip pat gali bti tobulinama pati reklama, kuri internetinje erdvje yra dinamiška ir lanksti Internetins reklamos komunikacijos priemons Internetin reklama suteikia marketingo specialistams daugiau galimybi komunikuoti su potencialiais vartotojais, kadangi skirtingai nei tradicinje reklamoje vartotojai gali nusisti atsiliepimus apie prek, paslaug, pai mon ar net reklam. Pagrindinis internetins reklamos bruožas - atrasti tinkam bd, kaip sisti tinkam žinut tinkamam žmogui ir tinkamu laiku. Keiiantis paios reklamos formoms, ieškoma nauj požiri reklamos komunikacijas. Radzeviit R., Šliburyt L. (2005) apraš kaip buvo tirtos ir klasifikuojamos internetins reklamos komunikacijos priemons. Kaip svarbiausios internetins komunikacijos priemons išskirtos šios: reklaminiai skydeliai (nuorodos, juosta) reklama per elektronin pašt. Nagrinjant mint tem toliau Radzeviit R., Šliburyt L. (2005) savo darbe pateikia schem, kurioje nurodomi marketingo komunikacij komplekso elementai ir populiariausios j raiškos formos internete. Pateiktoje schemoje pavaizduota, kad marketingas internete reiškiasi kaip reklama, pardavim skatinimas, asmeninis pardavimas, tiesioginis marketingas ir viešieji ryšiai. Visi šie bdai internete naudojami siekiant pateikti norim informacij tiksliniam vartotojui.

19 19 Šaltinis: Radzeviit R., Šliburyt L., 2005, p pav. Marketingo komunikacijos komplekso elementai bei populiariausios j formos internete Galime teigti, kad internetins reklamos komunikacijos naujovs kuriamos nuolat. Todl reikia rinktis ne tik tinkamiausi internetins reklamos model, bet ir nuolat domtis naujovmis. Ši pastaba tinka tiek marketingo specialistams, tiek mons atstovams, kurie atsakingi už rinkodar bei pardavimus. Pasak Kenneth C. Laudon, Crol Guercio Traver (2003), sudarant komunikavimo plan, siekiant didinti mons veiklos efektyvum, reikia atminti du pagrindinius principus. Pirma, mon turi pateikti turinio vert informacijos ir idj ieškantiems klientams. Tai sukuria tikjim, kad daugelis žmoni žiri internet kaip gigantišk bibliotek ir nepriima arogantišk arba kyri tinklapi bei gudrybi. Visose interneto rinkodaros komunikacijos ršyse turi bti laikomasi šios kultros. Antra, internetas, kaip reklamos komunikacijos kanalas, skiriasi nuo kit, nes klientas nusprendžia tai, k užsisakyti, tada, kai peržiri vis medžiag. Vadinasi, lankytojai renkasi ne linijin keli, kai jie mato reklamos serij televizijoje, skaito reklamin skelbim žurnale ar spaudos pranešim, o daugybs puslapi keli, nes vartotojai prieina prie vairi tinklapi. Vadinasi, monms neužtenka vien turti internetin puslap, reikia j padaryti tok, kad puslapis pristatyt mon ir sudaryt teigiam vartotoj požir reklamuojamas prekes ar paslaugas. Jakštien S. (2008) Elektroninje erdvje komunikacijos priemoni apstu. monei yra svarbiausia sudaryti toki reklamos strategij, kuri suteikt maksimali naud ir atitikt bendruosius mons tikslus. Komunikacijos priemons elektroninje erdvje turi bti išnaudojamos taip, kad pasiekt potencialius vartotojus, kurie bgant laikui tapt lojaliais ir ištikimais. Toliau aptarsime elektroninio marketingo komunikacij privalumus ir trkumus.

20 20 4 lentel. Elektroninio marketingo komunikacij privalumai ir trkumai Elektronins marketingo komunikacijos priemons Interneto svetain Reklama internete Pardavim skatinimas internete Asmeninis pardavimas internete Tiesioginis marketingas elektroniniu paštu Viešieji ryšiai internete Privalumai Neribotas informacijos kiekis; Greitai parengiama ir paprastai palaikoma; Aukštas vartotoj traukimo lygmuo ir jo pasitenkinimas; Pasiekiama globaliai; Veikia 24 val. per par; Žemi kaštai Form vairov; Plaiausiai naudojamas elementas; Galimyb formuoti prekinio ženklo vaizd Tikslingas pasilymo pateikimas vietoje masinio patinimo; Tradicini priemoni papildymas; Kašt taupymas; Greitas parengimas ir vedimas Galimyb supažindinti vartotoj su detalia informacija, techninmis specifikacijomis; Laiko ir kašt taupymas Efektyviausia interaktyvaus marketingo forma; Lengvai parengiama; Maži distribucijos kaštai; Turinys individualizuojamas pagal vartotojo poreik ; Aukštas gr žtamumo laipsnis; Galimyb kurti ir plsti vartotoj domen bazes Galimyb vartotojams pateikti archyvus; Galimyb sisti informacij tiesiogiai žiniasklaidos atstovams; Elektronin žiniasklaida, portalai nauj kanal išnaudojimas; Galimyb greiiau reaguoti krizi metu Trkumai Ltai užsikrauna; Neskoningas dizainas, nesistemiškumas; Galimyb naudotis tik turint specialias technologijas; Mažai reguliuojama, retai atnaujinama; Etiškumo, privatumo ir saugumo pažeidinjimai registruojantis Trukdymai, erzinimas, mirgjimas; Mažas gr žtamumas; Negatyvios reakcijos Ne prasta forma; Vartotojai nelabai link naudotis Tiesioginio vizualinio kontakto nebuvimas Interneto šiukšls, nepageidaujamas komunikacijos triukšmas; Negatyvus vaizdis; Juridinis, etinis, privatumo aspektas; Duomen naudojimo nesaugumas; Virus platinimas; Nepamatuojamas dažnumas, galimyb susigadinti vaizd Tradiciniams žiniasklaidos kanalams nusileidžia auditorijos dmesiu; Nepatikimumas, nesolidumas; Nešališkumo buvimas Šaltinis: Radzeviit R., Šliburyt L., 2005, p. 186 Elektronins papuošal parduotuvs reklamai aktuals visi paminti marketingo komplekso elementai, taiau pagrindinis ir svarbiausias tiesioginis marketingas, t.y. pateikti kuo išsamesn informacij apie kiekvien papuošal, pateikti aprašymus, nuotraukas, atsiliepimus ir t.t. Reklam, pardavim skatinim, asmenin pardavim ir viešuosius ryšius galime priskirti prie antrini marketingo komplekso element elektronins papuošal parduotuvs reklamoje. Nes potencialus vartotojas, susidomjs reklama, atjs svetain ir nerads aktualios informacijos tikrai nepirks produkto vien dl to, kad buvo gera reklama. Potencialus vartotojas btent internete turi galimyb peržirti vis j

21 21 dominani medžiag ir tik tuomet apsisprsti dl pirkimo veiksmo. Svarbiausiai yra pasiruošti pamatin informacij interneto tinklapyje ar elektroninje parduotuvje, tuomet vykdyti visus kitus komunikacijos procesus Interneto vartotojai ir j segmentavimas Siekiant reklamuotis tikslingai ir pasiekti potencialius vartotojus, btina vartotojus segmentuoti grupes ir pritaikyti efektyviausias pardavimo strategijas kiekvienai iš j. Kaip teigia Kiškis M. (2008) elektronin rinkodara leidžia lengvai ir itin pigiai (ar net apskritai nemokamai) segmentuoti vartotojus pagal geografinius kriterijus, interesus, pardavim istorij ir pan. 5 lentel. Strauss J. ir kt. (2006) pateikti vartotoj segmentacijos kriterijai Segmentavimo kriterijai Geografinis Demografinis Psichografinis Vartotojo elgsenos Nustatantis Profiliuojantis Kintamasis Pavyzdinis Miestas Šalis Valstyb Regionas Amžius Pajamos Gimin Išsilavinimas Etniškumas Užsimimai Interesai Asmenyb Vertybs Naudos siekimas Vartojimo proiai Lojalumas Statusas Šaltinis: Strauss J. ir kt. (2006) Geografinis segmentas nra labai svarbus elektroninje erdvje, nes iš esms prekyba internete neribojama valstybi sienomis. Taiau kiekviena šalis ir kiekvienas regionas turi savo specifinius vartotojus, todl visiškai nekreipti dmesio geografin segment negalima. Dažniausias ir populiariausias vartotoj segmentavimo bdas demografinis. Marketingo specialistai dažniausiai nupiešia potencialiausio pirkjo portret remiantis amžiumi, lytimi ir pajamomis. Taiau tikriausiai kiekvienas sutikt, kad siekiant ištirti vartotojus efektyviai reikia atkreipti dmes visus išvardintus kriterijus. Pagal Strauss J. ir Frodt R. (2006) elektronins komercijos dmesio lauk pateko tokie demografiniai rinkos segmentai: moterys; vyresnio amžiaus žmons; paaugliai ir vaikai; homoseksualins orientacijos žmons. Nuostabos iš šio srašo nekelia tik moterys ir paaugliai. Vyresnio amžiaus žmons internete dažniau nei prastas interneto vartotojas perka vaistus, knygas ir programin rang. Greiiausiai vyresnio amžiaus žmonms tiesiog patogu pirkti neišeinant iš nam. Homoseksualins orientacijos žmons internete praleidžia daugiau laiko ir turi didesnes finansines pajamas nei kitos vartotoj grups, be to šios pakraipos žmoni portalai turi aiški didjimo tendencij. Psichografinis vartotoj segmentavimas dažniausiai panaudojamas svetains dizaino krimo procese bei tobulinime. Kiek teko domtis, paprastai internetini parduotuvi pirkjams internetins

22 22 parduotuvs dizainas nedaro ypatingos reikšms. Taiau iš asmenins patirties galima teigti, kad išskirtinio dizaino svetain tikrai simenama ilgam. Kaip buvo kalbta Elektroninio marketingo ir rinkos tyrim paskait metu, segmentavimas pagal vartotoj elges yra skirstomas pagal lojalum, pagal ieškom naud, pagal vartojimo atvej. Segmentuojant vartotojus pagal lojalum galima išskirti keturis tipus: 1. Visiškai lojals kiekvien kart perka to paties preks ženklo prekes ar paslaugas; 2. Iš dalies lojals teikia pirmenyb tiems patiems preks ženklams, taiau yra link išbandyti kažk naujo; 3. Ne visada lojals kartas nuo karto keiia proius perkant preks ženklus; 4. Visiškai nelojals neteikia pirmenybs jokiems preks ženklams, dažniausiai susižavi akcijomis ir specialias pasilymais. Segmentuojant vartotojus pagal pirkimo elgsen galima išskirti šiuos vartotoj tipus: o Pirkjai, siekiantys patogumo (angl. the convenience shopper). Tai vartotoj tipas, kuriems patogu apsipirkti neišeinant iš nam ir jiems nra svarbu gauti prek iš karto. o Pirkjai, siekiantys vairovs (angl. the variety seeker). Tai vartotoj tipas, kuriam patogu pirkti internetu ir tuo paiu ieškoma vairi alternatyv naujoms ir domioms prekms surasti. o Pirkjai, palaikantys balans (angl. the balance buyer). Tai vartotoj tipas, kuris siekia patogumo ir vairovs kuo mažesnmis pastangomis. Dažniausiai tokie vartotojai tiek elektroninje erdvje, tiek prastoje parduotuvje perka vienod kiek preki ar paslaug. o Pirkjai, orientuoti parduotuves (angl. the store-oriented shopper). Ši vartotoj tipas visiškai neturi motyvacijos pirkti internete, nes jiems aktualu gauti nusipirktas prekes iš karto. Segmentavimas pagal vartojimo atvej Strauss ir kt. (2006) vardija septynis vartojimo pagal atvej segmentus: Spartieji (angl. quickies) arba skubi veiksm elektroninje rinkoje vartotojai tipiškai skiria apie 15 sekundži tam, kad susirinkt dominani informacij: perskaityt dienos naujienas ar išsist elektronin laišk. Svarbu kuo paprastesnio naudojimo puslapis. Fakt rinkjai (angl. just the facts) dažniausiai ieško specifins informacijos žinomuose interneto puslapiuose, skiriant iki 30 sekundži dmesio kiekvienam puslapiui. Šio segmento vartotojas tiksliai žino fakt rinkin ir varto vien tinklap po kito, kol suranda tiksliai to, ko nori. Vienos misijos (angl. single mission) segment papuola vartotojai, siekiantys surinkti informacij konkreiam tikslui pasiekti ar sigyti konkret daikt ar paslaug elektroninje rinkoje. Vidutin naršymo sesijos trukm laiko atžvilgiu iki 30 sekundži kiekvienam puslapiui. Taiau vienos misijos vartotojai daugiau analizuoja pateikt informacij.

23 23 Kartojimo (angl. do it again) arba pakartotino naudojimosi tais paiais internetiniais puslapiais tam tikrai informacijai pasiekti segmentas apibdina vartotojus, kurie dažnai naudojasi jau ne kart lankyt puslapi paslaugomis. Dažniausios tokio segmento priežastys: bankini operacij vykdymas, garso raš siuntimas ar dalyvavimas diskusij forumuose. Laisvalaikio (angl. loitering) segmento vartotojai praleidžia laisvalaik internete, tam skirdami iki 2 minui vienai naršymo sesijai. Dažniausiai dominasi dienos naujienomis, žaidimais ir pramogomis. Informacijos poreikio (angl. information please) vartotojai siekia gauti daugiau žini bei sužinoti tam tikras naujienas. Dažniausiai šio segmento vartotojai neapsiriboja informacijos paieška viename internetiniame tinklapyje. Naršymo (angl. surfing) vartotoj segmentas pasižymi ilgiausia naršymo sesij trukme laiko atžvilgiu. Ši vartotoj grup dag laiko praleidžia naujien puslapiuose, perka elektronins parduotuvse, aktyviai dalyvauja internetins bendruomens veikloje ir t.t. Šie vartotojai naršo po internetinius puslapius, greitai patraukianius naršytoj dmes. J naršymo sesijos laikas, galintis vidutiniškai svyruoti net iki 70 min., yra pats ilgiausias lyginant su kitais. Taiau, kaip teigia autoriai Strauss ir kt. (2006) vienas ir tas pats vartotojas elektroninje rinkoje gali bti priskiriamas keliems segmentams, ršiuojant pagal vartojimo atvej elgsen. Elektroninio marketingo ir rinkos tyrim paskait metu buvo nagrinti Smith ir Swinyard (2001) tyrimai, kurie parod, jog egzistuoja demografiniai skirtumai, taiau psichografini profili skirtum nenustatyta. Perkantys internetu buvo apibrži kaip šeim galvos, turinios interneto prieig namuose, pirk internetu 2 mnesius prieš tyrim. Perkantys internetu buvo suskirstyti šiuos segmentus: mgstantys pirkti (shopping lovers) (11,1 %) - tai kompetentingi kompiuteri vartotojai, kurie dažnai perka internete ir mgsta tai daryti interneto tyrintojai (8,9 %) manantys, pirkti internetu yra smagu, ir jie gali bti laikomi lyderiais pirkti prisijungus tars besimokantys (9,6 %) - nra labai raštingi naudodamiesi kompiuteriu, taiau yra atviri nauj dalyk mokymuisi ir tariai žiri kredito korteli numeri pateikim verslo vartotojai (12,4 %) - nedažnai asmeniškai perka internete. Jie daugiausia naudojasi internetu verslo tikslams, internetas jiems reikalingas dl j profesins veiklos. Neperkantys internetu buvo identifikuoti kaip: o baugšts naršytojai (10,7 %) - labai raštingi kompiuterini technologij srityje ir dažnai naudojasi pirkimu interneto lange (Internet-window-shopping). Jie neperka internete, kadangi netiki interneto saugumu, nemgsta gabenimo mokesi ir nenori pirkti preki nematydami j asmeniškai

24 24 o vengiantys pirkti (15,6 %) juos bus sunku paversti prisijungusiais (angl. online) pirkjais, kadangi jie nenori laukti, kol prek bus pristatyta, ir nori matyti j prieš pirkdami o besipainiojantys technologijose (technology muddlers) (13,6 %) - nepraleidžia daug laiko prisijung, yra šiek tiek kompiuteriškai raštingi ir nra suinteresuoti gilinti savo žini apie kompiuterines technologijas bei nra doms kaip tikslas prisijusiems prekybininkams o ieškantys pramogos (12,1 %) - vertina pramog internete, taiau bijo pirkti internete. Be to, j išsilavinimas ir pajam lygis santykinai žemas, taigi j perkamoji galia nra didel. Neperkantys internete sudaro 52% vis apklaustj, o perkantys - 42%. Galime daryti išvad, kad žmons vis dar baiminasi pirkti internete, taiau jau beveik pus iš j perženg šios baims rib ir bent kart paband sigyti preki ar paslaug elektroninje erdvje. Tiriant potencialius elektronins papuošal parduotuvs vartotojus taip pat bus siekiama nustatyti kiek apklaustj yra bent kart pirk elektroninje parduotuvje. Vartotoj segmentavimas yra naudingas efektyvios reklamos sukrimo ir taikymo procesams. Kiekvieno vartotojo lkesiai, poreikiai ir reakcijos gali bti vis kitokios. Nustaius potenciali vartotoj poreikius bei segment, galima btent jiems pritaikyti vairias reklamos formas. Tiktina, kad tikslin reklama bus kur kas efektyvesn. Be to, išnaudojant interneto komunikacijos princip abipus pardavjo ir pirkjo bendravim, atgars apie reklam turtume išgirsti gana greitai. Jeigu k, internetins reklamos lankstumas suteikia galimyb reklam greitai pakoreguoti.

25 25 2. INTERNETINS REKLAMOS FORMOS IR TAIKYMO YPATUMAI Reklama tampa vienu efektyviausi bt pritraukti kuo daugiau vartotoj ir paveikti juos taip, kad jie tapt nuolatiniais vartotojais. Reklama tampa ir viena veiksmingiausi priemoni konkurencingoje aplinkoje. Tiriant ir formuojant rink galima formuoti vartotoj nuomon, o atsitiktinius vartotojus padaryti nuolatiniais. Pagal V.Pranul ir kt. (2008) galime išskirti tokias tradicins reklamos ršis: Spausdinta periodiniai, neperiodiniai leidiniai Reklama Demonstracin kino, vaizdo, kompiuterin medžiaga Transliacin Radijas, televizija Viešoji (išorin)- Transporto priemons, stacionars rengimai Pardavimo vietose vitrinos, interjeras Specialioji - suvenyrai Šaltinis: Sudaryta pagal V.Pranul ir kt. (2008) 3 pav. Tradicins reklamos ršys Naujos reklamos internete formos tapo pagrindiniu veiksniu, kuris pastaraisiais metais visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, lm spart reklamos internete populiarjim Talijnas D. (2004). Pagrindins internetins reklamos formos yra: Reklama Interneto svetainse; Reklaminiai skydeliai (angl. banner); Reklama paieškos svetainse; Nuorodos; Reklama naujien arba diskusij grupse; Reklama elektroniniu paštu. Yra daug internetinio marketingo komunikavimo form tame tarpe ir internetin reklama. Ji yra labiausiai paplitusi ir žinoma internetinio marketingo komunikavimo priemon Kenneth C. Laudon, Carol Guercio Traver (2003). Iš tikrj internetin reklama šiandien dienai yra pelninga verslo sritis reklamos pardavjams ir btina marketingo dalis kiekvienas verslo atstovui. Nagrinjant

26 26 elektronins papuošal parduotuvs formas reikia paminti, kad elektronins papuošal parduotuvs pagrindin reklamos plano dalis ir turi bti internete. R. Gatautis (2008) pateikia internetins reklamos schem: Off-line reklama Interneto svetain Baneriai Nuorodos On-line reklama Reklamos paieška svetainje Reklama elektroniniu paštu Naujien bei diskusij grups Šaltinis: R. Gatautis (2008). 4 pav. Internetins reklamos schema Pamatin internetins reklamos dalis yra interneto svetain. Btent interneto svetainje pateikiama informacija apie produktus bei paslaugas, pateikiami aprašymai, technins charakteristikos, nuotraukos, vartotoj atsiliepimai ir t.t. Kitos reklamos internete formos yra skirtos nukreipti vartotoj interneto svetain. Kai kurios mons naudojasi tik interneto svetaine, taiau siekiant efektyvios reklamos vien internetinio tinklapio tikrai neužteks. Talijnas (2004) išskiria šias pagrindins elektronins rinkodaros priemones: interneto svetain (angl. web site) reklaminiai skydeliai (angl. banners) elektroninis paštas (angl. ) paieškos svetain (angl. search engine) naujien/diskusij grup (angl. blog) nuoroda (angl. link). Talijnas, kaip ir Gatautis, pirm viet elektroninje reklamos erdvje iškelia interneto svetain. Kaip jau minjome anksiau, galime teigti, kad interneto svetain yra pagrindinis informacijos apie prekes, paslaugas ir pai mon šaltinis. Kaip teigia M. Kiškis (2008), pagrindins elektronins rinkodaros formos yra: o Elektronin reklamin komunikacija (rinkodara e-paštu);

27 27 o Paieškos rinkodara (rinkodara siejama su interneto paieškos rezultatais); o Reklaminiai tinklapiai, laukai ir antrašts; o Rinkodara socialiniuose tinkluose; o Alternatyvi elektronin rinkodara (pvz., virusin rinkodara). Zibrova J. (2009) teigia, kad palyginus mons svetains ir elektroninio pašto naudojimo dažnum rinkodaros tikslais populiaresnis yra elektroninis paštas. Internetins svetains yra antroje pagal naudojam elektronini rinkodaros priemoni populiarum Lietuvoje. Ne mažiau populiarios yra paieškos svetains ir internetins nuorodos. Vidutiniškai populiars yra reklaminiai skydeliai. 45 proc. vis respondent atsak, kad reklaminius skydelius j mons naudoja vidutiniškai, 21,5 proc. dažnai, 20,8 proc. retai. Kaip teigia Kiškis M. (2009) - elektronin reklamin komunikacija (rinkodara e-paštu) nra dominuojanti elektronins rinkodaros forma. Šiuo metu dominuojaniomis formomis galima laikyti paieškos rinkodar, o Lietuvoje reklamini tinklapi, lauk ir antraši rinkodar. Iš asmenins patirties galima pasakyti, kad reklamos elektroniniu paštu gaunama tikrai daug. Taiau tikrai ne vis gaunam informacij galima pavadinti reklama, nes kai kurios mons savo laiškais atakuoja kasdien. Reklama internetinje paieškoje yra tikrai patogi, nes pateikiama tikslin informacija, kuri susijusi su ieškoma informacija. Nagrinjant reklam reikia aptarti kontekstins reklamos specifik. Tai toks reklamos nukreipimo bdas, kai reklamos automatiškai parenkamos ir rodomos priklausomai nuo vartotojo žirimo turinio internete. Iš esms kontekstin reklama, tai ne naujas reklamos bdas, tai tik kitoks reklamos nukreipimas. Kaip teigia Jakštien S. (2008) pasaulyje spariausiai auga kontekstins reklamos apimtis. Jau dabar jos dalis sudaro procent interneto reklamos rinkos. Tai toks reklamos bdas, kai vairaus pobdžio reklama dedama prie panašaus konteksto informacijos ar paieškos rezultat ir išskirtines. Kontekstin reklama gali bti naudojama reklamai internetinse svetainse, reklaminiams skydeliams ir reklamai paieškos svetainse. Siekiant nustatyti efektyviausius elektronins papuošal parduotuvs reklamos bdus panagrinsime kiekvien internetins reklamos form smulkiau Reklama Interneto svetainse Kaip pai paprasiausi reklam internete galime vardinti internetin svetain, kurioje vartotojams pateikiama informacij apie prekes ir paslaugas. Interneto svetain ne tik atlieka reklamos paslaugas, bet ir pati yra reklamuojama. Interneto svetain turi bti sukurta laikantis tam tikr reikalavim ir nusistovjusi standart. Originalus, patogus, aiškus, tvarkingas, sukurtas pagal

28 28 reikalavimus interneto puslapis jau pats savaime kuria teigiam vaizd apie organizacij Thompson (2003). Kaip teigia Marcinkeviit P. (2005), šiandien internetin svetain tapo beveik privaloma kiekvienai monei. Yra išskiriama keletas dažniausiai pasirenkam svetains tip: informacinis puslapis vizitin kortel. Statiškas internetinis puslapis, kuriame nurodyta pagrindin informacija apie mon, firminiai, prekiniai ženklai, kontaktai, trumpai aprašyta veiklos specifika. Internetin svetain katalogas. Neribotas skaiius puslapi, pateikta išsami informacija apie mon, pakankamai išsamus paslaug ar produkt aprašymas, gyvendinti projektai ir kita informacija skatinanti vartotoj užsisakyti mons produkcij. Internetin svetain parduotuv. Be išsamios informacijos apie mon ir produkcij, integruotos papildomos funkcijos: produkt ar paslaug užsakymo, apmokjimo, apskaitos sistemos, kitos funkcijos, susijusios su klient aptarnavimu ir pardavimais. portalas (angl. portal site). Išsamus, funkcionalus informacinis internetinis puslapis. Integruoti vairi paskiri forumai, paieškos sistemos, anketos, žaidimai, bibliotekos, patalpintos nuorodos kitas svetaines ir t. t. Interneto svetain gali bti tiek reklamos internete nešja, tiek paia reklamos priemone. Tai priklauso nuo interneto svetains atliekam funkcij Ryan B. (2004). Jei tai yra mons svetain ir atlieka bendravimo su klientais funkcij, tai ji bus reklamos priemon. Taiau jei tos mons svetain patalpinama kitos mons reklama - ji ir bus reklamos nešja. Internetins svetains gali bti vairi paskiri informacin, pokalbi svetains, žaidimai ir t.t. Svetains dizainas ir paskirtis pritraukti vartotoj ir išlaikyti svetainje kuo ilgesn laik. Todl norint išsiskirti reikia originalaus svetains dizaino, greito svetains užkrovimo, nuolatinio svetains informacijos atnaujinimo bei reklamos. Siekiant didinti svetains populiarum ir lankomum, galima naudoti šiuos veiksmus: o kelti nuorodas savo puslap kitose interneto svetainse o registruoti internetin svetain paieškos sistemose o traukti nuorodas pasaulinio tinklo katalogus o vesti svetains adres informacinius katalogus o aktyviai dalyvauti bendruomens, pvz. forum, veiklose ir prie vartotojo parašo kelti nuorod o skelbti savo internetins svetains adres reklamose, laiškuose ir pan. Kaip teigia C. H.Cho (2003), interneto svetains gali gyvendinti šias reklamines funkcijas: 1. sukelti susidomjim 2. demonstruoti prekes

29 29 3. teikti informacij 4. kurti ger mons vaizd. Svetains skm tiesiogiai priklauso nuo informacijos kiekio ir kokybs joje. Svarbu, kad originalumas nenustelbt patogumo, nes paprastumas yra geriau už daugiaprasmiškum. Kuriant elektronin papuošal parduotuv reikia pateikti kuo daugiau informacijos apie papuošalus, pateikti kelet papuošal nuotrauk, jeigu manoma ankstesni pirkj atsiliepimus. Pats svetains adresas taip pat yra svarbus elementas, kalbant apie mons vaizd. Adresas - domeno (angl. domain) simbolinis pavadinimas sudaromas vartotoj patogumui. Taiau svetains adresas turi bti originalus, informatyvus, trumpas, lengvai simenamas, priešingu atveju mon gali patirti neskm. Patogu kai svetains adresas sutampa su prekinio ženklo pavadinimus. Kaip teigia Strauss J. (2006) keletas privalum pasireiškia naudojant internetin svetain publikuojant informacij apie produkt. Pirma, internetin svetain yra pigesn alternatyva nei spausdinta reklama ar atnaujinto lankstinuko spausdinimas vis nakt. Antra, informacija apie produkt mons duomen bazse yra dažnai atnaujinama, todl informacija internetiniame tinklapyje visada bus teisinga. Galiausiai, interneto svetain gali pasiekti naujus potencialius vartotojus, kurie ieško specifini produkt. Apibendrinant galima teigti - interneto svetain turi bti nuolat atnaujinama, patraukli ir naudinga. Kaip tai padaryt vis pirma, internetin svetain turi bti kokybiškai sukurta, nors labai dažnai eiliniam žmogui sunku vertinti technologin kokyb. Pagrindiniai internetins svetains pricipai orientacija klient, kad jam bt patogu, malonu, aišku ir paprasta. Tik turdama kokybišk interneto svetain, mon gals tiktis, kad toje svetainje taikomi reklamos sprendimai užtikrins skm Reklama elektroniniu paštu Elektroninis paštas viena seniausi ir populiariausi interneto paslaug. Dešimtys milijon moni ir žmoni visame pasaulyje pradeda darbo dien peržirdami elektroninio pašto džut. Elektronin pašt galima naudoti informacijos, dokumentacijos, bržini, piešini, video - audio medžiagos persiuntimui, nuomoni pasikeitimui ir t.t. Paskaiiavus pašto paslaug, popieriaus, telefonini pokalbi kainas, kuri galima išvengti, ir palyginus su laiko požiriu neapribotomis interneto paslaugomis ir vertinus darbo efektyvum ir operatyvum, tai tiesiogin priemoni ekonomija akivaizdi.

30 30 Reklama elektroniniu paštu tai reklamos tiesioginiu paštu analogas. Taiau elektroninis paštas turi mažiausiai du privalumus prieš tiesiogin pašt. Pirma pašto siuntimo išlaidos yra minimalios. Antra elektroninis paštas adresatui sudaro patogi galimyb tiesiogiai atsakyti. Elektroninis paštas pastaruoju metu tampa itin veiksminga komunikacijos priemone Krinickis V. (2003). Elektroninis paštas yra dažniausiai naudojama ir viena iš pigiausi reklamos Internete form. Dl elektroninio pašto lankstumo ir greitumo jis yra labiausiai populiari komunikacijos priemon versle labiau populiari nei telefonas, faksas ar paprastasis paštas Kotler P. ir kiti (2003). Tai metodas, kuomet reklaminis pranešimas atrinktiems adresatams siuniamas elektroniniu paštu Talijnas D. (2004). Tai galina lengvai susisiekti su potencialiais klientais ir partneriais, su reikalingais specialistais, gauti ir perduoti einamj informacij. Protingas susirašinjimas gali padti suformuoti ger firmos vaizd Keršien V. (2004). 6 lentel. Elektronini ir pašto laišk palyginimas Elektroninis paštas Pašto laiškai Pristatymo kaina tkstaniui vartotoj 30$ 500$ Paruošimo kaina 1000$ 17000$ Paspaudimo-pamstymo dažnis 10% Nra duomen Pirkjo pokalbio dažnumas 5% 3% Atlikimo laikas 3 savaits 3 mnesiai Atgarsio laikas 48 valandos 3 savaits Šaltinis: Strauss J., El-Ansary A., Frost R. E-marketing.- Upper Saddle River( N.J.): Pearson, Prentice Hall, 2006, 341 p. Kottler (2001) pastebi, kad didžiausia klaida siuniant laiškus yra siuniama per daug medžiagos, ir ne tiems žmonms. Tiesiogiai nusisti laiškai gali bti labai efektyvs. Pirma, reikia sitikinti, kad potencialus gavjas sutiks perskaityti siuntjo pranešim. Pradžioje patariama sisti ne vis, o tik dal medžiagos. Po keleto dien reikt paskambinti ir sitikinti, ar informacij jau peržirjo ir pasiteirauti gavjo nuomons. Taiau nereikia pamiršti, kad pagal Lietuvos Respublikos Reklamos statymo 13str., reklama telefonu, telefaksu, teletekstu, elektroniniu paštu gali bti siuniama tik esant vartotojo sutikimui ar jo prašymui. Šliburyts (2001) teigimu, jei firma neturi elektroninio pašto, su ja šiuo bdu negali susisiekti potencials klientai, partneriai, o tai žmoni, supratusi jo patogum ir praktiškum, akyse didelis minusas. Elektroninio pašto siuntimas efektyviausias, kai j gauna suinteresuotas vartotojas. Dažniausiai, adresat elektroninio pašto adres bankas surenkamas svetains lankytoj registracijos metu. Elektronins papuošal parduotuvs svetainje planuojama surinkti elektronini pašto adres bank iš

31 31 registruot vartotoj bei iš potenciali, kurie paliks savo kontaktus nordami gauti daugiau informacijos apie prekes, taikomas akcijas ar pan. Reklama elektroniniu paštu yra susijusi su dar viena reklamos forma internete - virusine reklama, kai gaut žinut persiuniame keletui savo draug, tie keli draugai persiunia dar keliems draugams ir taip pasaka be galo... Kaip teigia Krinickis V. (2003) tokia reklama itin patraukli: pirma, paprastai žinuts gavjas gerai paž sta jos siuntj ir perskaito jo atsist laišk, antra, toks reklamins žinuts platinimas reklamuotojui beveik nieko nekainuoja. Gatautis R. (2003) išskiria dvi elektroninio pašto ršis: 1. Nepageidaujamas (angl. Spam) paštas - komercinis paštas gaunamas to visai nepageidaujant. Taiau egzistuoja tokios programos, kurios filtruoja gaunamus elektroninius laiškus ir atrenka tok pašt. 2. Pageidaujamas paštas - komercinis paštas, kuris gaunamas to pageidaujant. Jis yra patikrintas ir priimtinas elektroninio pašto naudojimo metodas darant verslo pranešimus ir reklam. Siuniamas tik tada, kai Interneto vartotojas savanoriškai užsiregistruoja j dominania tema komercini elektronini laišk gavimui. Reklama elektroniniame pašte dažniausiai nuorodomis nukreipia vartotoj reklamuotojo Interneto svetain, kur vartotojas gali gauti daugiau informacijos apie reklamuojam prek arba užsisakyti bei nusipirkti prek. Struktrizuojama elektroninio pašto reklama yra priimama palankiai ir pasiekia tikslin auditorij. Nepageidaujami pranešimai turi turti galimyb jo atsisakyti, kaip ir numato Lietuvos Respublikos Reklamos statymas. 7 lentel. Reklama elektroniniu paštu: privalumai ir trkumai Privalumai Maža kaina; Aktyvi auditorija; Mažesni nuostoliai; Nauji ir nuolat atnaujinami elektroninio pašto srašai; Galimyb parinkti tikslin auditorij; Galimyb atrinkti elektronin pašt pagal gavj dominanias temas. Trkumai Netinkamai paruošus elektroninio pašto srašus, nepasiekiami reikiami žmons; Dauguma elektronini pašto sraš yra orientuoti vartotoj arba pramogas ir sunku rasti sraš konkreiai verslo ršiai; Pasyvi auditorija; Populiari tem greitas išsikvpimas skatina vartotojus atsisakyti elektronini laišk. Šaltinis: Elektroninio marketingo ir rinkos tyrim paskait konspektas Nors tiesiogins elektronins komunikacijos elektroniniu paštu efektyvumas (t.y., vartotoj reagavimas reklamos žinut) nesiekia 1%, taiau itin maži tokios reklamos kaštai lemia, jog jos ekonominis efektyvumas (efektyvumas vertinant investicijas arba investicij grž) yra beveik

32 32 dvigubai ar net trigubai didesnis nei toki tradicini rinkodaros priemoni kaip televizija ar radijas Diakova (2006). Elektroninis paštas yra efektyvi komunikacijos ir reklamos priemon, tik reikia mokti teisingai ja manipuliuoti. Siuniant informacij elektroniniu paštu susidomjusiems elektronins papuošal parduotuvs potencialiems ar esamiems vartotojams rezultatas bus akivaizdus Virusinis marketingas Reklama elektroniniu paštu susijusiu su virusiniu marketingu. Gaila, kad virusinis marketingas dažniausiai asocijuojasi su bloga patirtimi, nors tai labai gera technologija. Kaip teigia Strauss J. (2006) kai individas persiunia elektronin laišk draugams, bendradarbiams, šeimos nariams ir kitiems pažystamiems pagal turim elektronini adresat sraš, tuomet naudojamas taip vadinamas kompiuterins pelyts pasaulis. Svarbiausias šios technologijos privalumas jis nemokamas. Virusin strategija yra pagr sta jimo trinties mažinimo ir perjimo kašt didinimu. Iš pradži kliento jimas yra dažniausiai nemokamas, o mokestis yra atidedamas tam tikram laikui. Pasitikjimas bei nauj paslaug išbandymas aiškiai padidja kuomet siuntjai yra patikimi draugai ir pažystami. Tokiu subtiliu bdu informacija apie produkt plinta tarsi tikras virusas. Kitas viruso privalumas yra tas, kad palaipsniui jis vis staigiau plinta kuomet jis tampa epidemišku, konkurentams yra sunku k nors pakeisti. Populiarusis paštas (pavadinimas angl. hotmail ) tapo virusinio marketingo klasikiniu pavyzdžiu dl savo ne tiktino nari augimo, kas prived prie to, jog j nupirko kompanija Microsoft. Hotmail sil nemokam pašt visiems, kas norjo prisiregistruoti, ir kiekvienos žinuts apaioje buvo tokia nuoroda Susitiksime js nuosavoje pašto džutje Kaip teigia Strauss J. (2006) kitas skmingo virusinio marketingo pavyzdys yra kompanija Dell, kuri per šešis mnesius padidino nuo 0% iki 50% padidimo MP3 permimo dyd, JibJab.com animavo politin karikatr palygindami prezident Buš ir Sen. John Kerry, kuris sukr projekt Bleiro ragana, ir tinklap aplank 4,5 milijono lankytoj be jokios reklamos. Lion gate film kompanija išsiuntinjo žmoni elektroninius laiškus 30 dien iki 1999 met premjeros American Pssycho. Laiškai suveik kaip virusinis marketingas, nes jie buvo sisti nuo filmo pagrindinio herojaus serijinio žudiko. Gavjams patiko ir jie persiunt informacij kitiems. Virusinis marketingas gali tapti labai efektyvia reklamos forma internete, jeigu sugalvojama domi idja. Tuomet vartotojai laiškus persiunia draugams ir pažystamiems. Pastaruoju metu virusinis marketingas dažnai sutinkamas su gailest keliania informacija padk avarijoje sužalotam mažam vaikui ir t.t. Vartotojai, kad ir nelabai tikdami situacijos tikroviškumu, vedini gailesio jausmo persiunia laišk. Taip pat skmingai internetu keliauja originali reklam video failai ar informacija

33 apie nemokamas prekes ar paslaugas. Elektronins papuošal parduotuvs reklamai virusinis marketingas galt pasitarnauti nebent siuniant informacij apie vykdomas loterijas ar žaidimus Reklaminiai skydeliai (angl. banner) Reklaminis skydelis staiakampis reklamos paveiksliukas interneto svetainje. Reklaminis skydelis talpina riboto kiekio informacij ir atlieka dmesio patraukimo funkcij. Dažniausiai paspaudus ant reklaminio skydelio vartotojas nukreipiamas svetain, kurioje yra daugiau informacijos. Reklaminiai skydeliai panašs skelbimus spaudoje (laikrašiuose ir žurnaluose), tik internete tuose keliuose kvadratiniuose centimetruose dar yra galimas vaizdas bei garsas. Kaip teigia Jakštien S. (2008) reklaminiai skydeliai yra matomiausia, populiariausia ir turbt efektyviausiai veikianti reklamos forma internete. Reklaminio skydelio reklama laikoma greiiausiu metodu, kad reklamuojama svetain bt pastebta. Taip pat tai yra brangiausia reklamos internete forma, taiau ne visada gali duoti tok rezultat, kokio buvo tiktasi. Apžvelgsime reklamini skydeli ršis, remiantis asmenine patirtimi, paskait metu pateikta informacija bei Hairong Li, J.D.Leckenby (2004) pateikta informacija. Pagal raiškos form reklaminiai skydeliai skirstomi statinius nejudantis reklaminis paveiksliukas, ir animacinius judantys reklaminiai paveiksliukai, dažniausiai tam tikra seka keiiantys vienas kit. Reklamini skydeli formos: Iššokanti reklama atskirame lange iššokanti reklama. Ši reklama vartotoj yra nemgstama, nes sudaro spd, kad ji užima j laik, kol užsikrauna puslapis. Iššokanti reklama yra dvejopa: a. Pop Under tai langai, kurie atsidaro po naršykle. Pastebimi tik uždarius naršykls lang. Ši reklamos forma gali bti panaudota apklausoms atlikti, akcij dalyviams registruoti, anketini duomen surinkimui ir pan. b. Pop Up tai langai, kurie atsidaro atvertus tam tikr internetin tinklap. Tai viena iš labiausiai erzinani reklamos form, todl j demonstruojant visada naudojamas parodym dažnio ribojimas. Išsipleiantys skydeliai (angl. Expand Billboard) tai yra reklaminis skydelis, su dydžio padidinimo galimybe. J paspaudus arba ant jo užvedus pel, skydelis gali išsiplsti iki 400 proc., patraukus pel jis automatiškai sugr žta buvusi padt. Animuotos užsklandos (angl. Floating Ad) tai reklamos Internete forma, kuri laisvai skraido virš peržirimo Internetinio puslapio pagal iš anksto parengt scenarij. Yra galimyb nustatyti, kad reklamuojamas objektas, prajus tam tikram laiko tarpui, nusileist ant reklaminio skydelio arba palikt tinklap. Animuota užsklanda lankstus reklamos formatas, leidžiantis sukurti bet kok efekt kompiuterio ekrane. Tai viena iš efektyviausi reklamos Internete priemoni,

34 34 didinani preks ženklo žinomum ir generuojani didel skaii kreipini reklamos užsakovo tinklap Intarpai (interstitials). Tai dažnai sutinkamos reklamos, kurios pasirodo visame ekrane, kol kraunasi puslapis, ir susitraukia iki paprasto reklaminio skydelio, kai puslapis pilnai užsikrauna. Iššokantys langai (angl. Brand Mark) tokia pati reklamos Internete forma, kaip Pop Up arba Floating Ad, tik jai suteikiama individuali reklamuojamo daikto ar preks ženklo forma. Preks ženklo tipo reklamos dažniausia turi sumažinimo / padidinimo ir išjungimo mygtukus, jie gali bti perkeliami iš vienos tinklapio vietos kit. Ši reklamos forma ypatingai efektyvi norint atkreipti vartotojo dmes reklamuojam produkt terpianti reklama - dažniausiai priskiriama mikrosvetainms. Tai atsitinka, kai vartotojas, paspauds reklamin skydel, patenka ne kokio nors prekinio ženklo ar mons svetain, bet tos paios svetains kit puslap. Reklaminiai puslapiai (angl. Poltergeist) tai pilnaekran animuota, iki 10 sekundži trukms užsklanda, kuri jau galima lyginti su televizine reklama. Kaip rodo tyrimai, atlikti JAV, tokia reklama mažiau erzina vartotojus negu iššokantys langai (angl. Pop Up), nes animuota reklama žymiai patrauklesn nei statin ir svarbiausia, kad po nustatyto laiko (5-10 sek.) reklama pati išsijungia. 8 lentel. Svarbiausi efektyvaus reklaminio skydelio veiksniai Veiksniai Pasilyti paskatinim Pasilyti k nors nemokamai Kvietimas veikti Animaciniai reklaminiai skydeliai Neleisti reklaminiam skydeliui išsikvpti Reklamin skydel susieti su atitinkamu puslapiu Reklamuojamos preks aiškumas Reklaminio skydelio dydis (talpumas) Reklaminio skydelio vieta puslapyje Veiksni apibdinimas Reklaminius skydelius, skelbianius ypatingus pasilymus (prizus ir nuolaidas), gali paspausti daugiau nei 10 procent lankytoj. Žodis nemokamai, reklaminiame skydelyje, gali sugundyti vartotoj j paspausti. Tai turi bti daroma iš ties turint k nors pasilyti nemokamai (prek, informacij ar pan.). Reklaminiai skydeliai su žodžiais paspausk ia, paspausk dabar ar pan. sulaukia didesnio pasisekimo. Efektyviausia, jei užrašyta didelmis, ryškiomis, mirksiniomis raidmis. Jie bus pastebimi labiau nei statiški. Reklaminis skydelis neprivalo bti visiškai animacinis, pakanka 3-5 pakartojim. Reklaminis skydelis turi bti pastoviai atnaujinamas, net jei reklamuojama ta pati prek. Prieš pradedant reklamos reklaminiais skydeliais kompanij reikt sukurti kelis tokios reklamos variantus ir juos kaitalioti, tuomet reklama ne taip greitai atsibos. Susiejus reklamin skydel su pagrindiniu puslapiu, vartotojas priveriamas pats ieškotis reklamuojamos preks. Nepakankama ar klaidinanti informacija apie reklamuojam prek reklaminiame skydelyje, gali j paspaudus vartotoj nuvilti ir nubaidyti. Reklaminio skydelio dydis turt bti 3-5 KB, daugiausia 7 KB. Toks dydis idealiai tinka gyvendinti krybinis tikslus. Didesnis kaip 10 KB reklaminis skydelis ilgiau atsiveria. Reklaminis skydelis dažniau paspaudžiamas puslapio viršuje, o ne apaioje. Šaltinis: Geyskens, Gielens, Marnik (2003)

35 35 Pats svarbiausias reklamini skydeli tikslas - potenciali vartotoj pasiekimas. Tinkamai parinkus svetaines, kuriose bt rodomi reklaminiai skydeliai pasiekiama tikslin rinka. Todl reklaminiai skydeliai dažniausiai dedami populiariausiais svetaines, paieškos svetaines arba tikslines svetaines, kuriose renkasi potencials vartotojai. Dažnai paplits keli moni, turini tuos paius interesus, apsikeitimas reklaminiais skydeliais savo svetainse. Gana dažnai reklamini skydeli talpinimas susijs su patalpinimo kaina. Siekiant ištirti reklamini skydeli, kaip efektyviausi elektronins papuošal parduotuvs reklamos bd, anketinje apklausoje bus pateikti klausimai apie potenciali vartotoj reakcij reklaminius skydelius. 9 lentel. Reklamini skydeli privalumai ir trkumai Privalumai Leidžia veikti globaliai Leidžia greitai pereiti reklamuojamo objekto svetain Leidžia pasiekti tikslin auditorij Informuoja apie mons ar preks svetain Nedidels sukrimo išlaidos Nedidels djimo svetain išlaidos Šaltinis: Elektroninio marketingo ir rinkos tyrim paskait konspektas Trkumai Nevienodi techniniai reikalavimai vairiose svetainse Greitai išsikvepia, todl reikia dažnai atnaujinti Nepakankama ar klaidinanti informacija gali nuvilti vartotojus Su atitinkamu svetains puslapiu nesusietas reklaminis skydelis priveria lankytoj klaidžioti Reklaminiai skydeliai gali padti monei tapti matoma ir pritraukti daugiau vartotoj. Nereikia pamiršti pasinaudoti visais pateiktas patarimais, kad reklaminis skydelis atnešt tikimsi naud. Iš ties reklama internete yra galinga priemon, taiau siekiant, kad reklama internete bt efektyvi, jai turi bti skiriamas išskirtinis dmesys Reklama paieškos svetainse Dar vienas lankytoj sraut Interneto svetain maksimizavimo bdas yra reklama paieškos svetainse (angl. search engine). Tai viena populiariausi reklamos Internete form Hairong Li, John D.Leckenby (2004). Didžioji dauguma Interneto vartotoj, ieškodami reikiamos informacijos, naudojasi paieškos svetaini paslaugomis. Tyrimais nustatyta, kad dažniausiai vartotojas peržiri pirmus dešimt paieškos sistemos rezultat todl kiekvienos mons, tuo tarpu ir ms elektronins papuošal parduotuvs, tikslas yra patekti paieškos sistemos pirmj dešimtuk. Bti lyginamam su kitais rinkos dalyviais ir užimti pozicij tarp pirmj paieškos sistemos pateikt rezultat yra visiškai manoma, teigia Jeriomenko S. (2005). Taiau yra keletas klii: svetain turi bti priregistruota kiekvienoje svarbiausioje paieškos svetainje, o potenciali paieškos svetaini, kuriuose gali ieškoti vartotojas, yra šimtai;

36 36 kiekviena paieškos svetain naudoja skirtingus kriterijus tvarkant rezultat srašus; registracijai naudojami metodai ir sraš sudarymo procedros laikui bgant keiiasi, todl kartoti registracij paieškos svetainse gali reikti labai dažnai; yra daugyb Interneto svetaini ir j puslapi, kuriuos indeksuoja paieškos svetain. Todl Interneto specialistas turi konkuruoti su daugiau kaip 150 milijon Interneto puslapi. Dažniausiai kart užsiregistravus paieškos svetainje reguliariai pakartotinai registruotis nebereikia. Taiau reguliari registracija užtikrina, kad svetain gaus aukšiausius vertinimus. Tai labai svarbu dažnai atsinaujinanioms svetainms (naujieji puslapiai turi bti užregistruoti, o senieji ištrinti) bei ltai besikeiianioms svetainms (jas gali išbraukti iš sraš). Reguliariai perregistruoti svetaines patartina, nes: paieškos svetains reguliariai peržiri duomenis gali ištrinti svetain iš srašo; paieškos svetains robotai dažnai išvalo duomen bazes, todl daugelis puslapi gali bti ištrinti iš duomen bazi; paieškos svetains robotai reguliariai aplanko svetain jei koks puslapis laikinai neprieinamas, gali panaikinti duomenis apie j ; naujai užregistruotos svetains gauna aukštesn pozicij nei senos; naujai sukurti puslapiai, pakeisti ar atnaujinti turi bti perregistruojami; srašuose gali atsirasti klaid, ir jas taisant svetain gali bti išbraukta; konkurentai gali stengtis išbraukti svetain iš sraš; kai kuriuose paieškos svetainse (pavyzdžiui, Yahoo ) dirba žmons kurie peržiri kai kuri naujai registruojam svetaini turin bevertes atmeta; paieškos svetains dažnai keiia algoritmus naudojamus svetainms vertinti. Net ir priregistravus svetain visose paieškos sistemose dar nra garantij, kad bsime pirmuose paieškos sistemos rezultat vietose. Paieškos svetains vertina interneto svetaines pagal šiuos veiksnius: o informacijos kiekis Interneto svetainje. Kuo didesns apimties svetain, tuo didesnis reitingas paieškos sistemoje; o tvarkinga sistema. Svarbus frazi išdstymas puslapyje ir junginiuose su kitas žodžiais; o žodži skaiius svetainje. Pagal j paieškos sistemos nustato, kokios srities yra Interneto svetain; o informacijos atnaujinimo dažnumas; o ryšio su svetaine kokyb;

37 o svetains lankomumas ir atidarom puslapi skaiius: kuo daugiau puslapi lankytojas atidaro, tuo geresn reiting gaus Interneto svetain. 37 Norint pritraukti kuo daugiau lankytoj elektronin papuošal parduotuv btina vadovautis visais aukšiau pamintais kriterijais, siekti bti kuo aukštesnse paieškos svetaini rezultat vietose bei nepamiršti nuolat atnaujinti svetainje esani informacij. 10 lentel. Reklamos paieškos sistemose privalumai ir trkumai Privalumai Globalinis naudojimas Plati auditorija Atveda vartotojus svetain Registracija nemokama Trkumai Yra daug potenciali paieškos svetaini, kuriomis gali naudotis vartotojas, todl visose užsiregistruoti praktiškai ne manoma Reikalingas dažnas registracijos atnaujinimas Sunku patekti pirm srašo dešimtuk, tolesnio srašo gali nebežirti. Šaltinis: Elektroninio marketingo ir rinkos tyrim paskait konspektas Marcinkeviit P. (2005) nurodo, kad ši dien populiariausia paieškos sistema yra Google. Šios paieškos sistemos duomenimis, beveik pus lankytoj patikrina tik po vien nuorod, daugiau nei 80 proc. aplanko ne daugiau nei tris, o trei iš paieškos rezultat nuorod aplanko tik kas dešimtas lankytojas. Pageidaujant bti kuo aukšiau eilje, reikia sumokti atitinkam mokest, priklausomai nuo bsimos vietos eilje ir paieškos sistemos, kurioje registruojamasi. Atliekant anketin apklaus ir siekiant nustatyti efektyviausi elektronins papuošal parduotuvs reklam bus tiriama, ar Lietuvos vartotojai naudojasi paieškos sistemomis Nuorodos Nuorodos tai dar viena labai spariai populiarjanti reklamos Internete forma, padedanti atvesti klientus mons Interneto svetain ir yra nemažiau efektyvi nei kitos Gatautis R. (2003). Nuoroda tai paprasiausiai išryškintas žodis ar fraz, kuri paspaudus vartotojas patenka kit Interneto svetain. Nuorodos dažniausiai yra terpiamos Internetini puslapi turin. Nra joki nuorod skaiiaus Interneto svetainje apribojim. Nuorodos esm yra ta, kad kita svetain, kuo nors susijusi arba ne, deda nuorod tiesiai mons svetain. Šio tipo reklama vis dar sunkiai suderinama su reklamos valdymo serveriais, dl to ji vis dar laikoma netradicine. Taiau ateityje šio tipo reklamai prognozuojamas populiarjimas Hairong Li; John D.Leckenby (2004).

38 38 Nuorodas dažniausiai siloma patalpinti tokiose interneto svetainse: klient, tiekj, tarpinink, perpardavintoj ir pan. Galima nuorodas susieti ir su konkurent svetainmis. Tokio veikslo tikslas vartotojo tikinimas konkurento silpnumu. 11 lentel. Nuorod reklamos privalumai ir trkumai Privalumai Ne kyri reklamos forma Parodo, kad mon yra žinoma Dažniausiai nemokama Pakelia svetains vert Trkumai Gali nukreipti vartotoj, kuris gali nebegr žti Nuorodos konkurent svetaines gali padti konkurentams Sunku nustatyti nuorod vert ir efektyvum Šaltinis: Elektroninio marketingo ir rinkos tyrim paskait konspektas Nuorodos Interneto svetainei turi bti naudingos, todl labai svarbu yra vertinti potencialius partnerius. Manome, kad elektroninje papuošal parduotuvje turt bti skiltis ms draugai, kurioje bt talpinami partneriai ir kolegos. Be abejo, partnerius bus kreipiamas su pasilymu dti atgalin nuorod su ms elektronins parduotuvs reklama Reklama naujien arba diskusij grupse Ne taip plaiai naudojama, bet pakankamai populiari - reklama naujien arba diskusij grupse. Per jas galima skleisti reklam arba teikti informacij apie mon potencialiems klientams. Diskusij grupse renkasi žmons, skelbiantys ir skaitantys pranešimus juos dominania tema. Diskusij grups tai specifin grup žmoni, kurie Internete tarpusavyje keiiasi informacija. Pavyzdžiui, tai gali bti Interneto specialistai besikeiiantys informacija apie savo darb. Tai gali bti idealus bdas pasiekti tikslin profesional auditorij, kai jie užsim informacijos pasikeitimu tarp savo koleg Keršien V. (2004). Diskusij grups yra suskirstytos pagal temas, todl reikia rašyti toki grup, kurioje tas straipsnis ar pranešimas pasieks tikslin auditorij. Diskusij grups nra tiesiogin reklama, jose nenaudojami reklaminiai skydeliai ar kitos reklamos Internete formos. Grupse galima pristatyti nauj prek ar paslaug, supažindinti su mons veikla, ir susidomjusiems pasilyti apsilankyti mons Interneto svetainje norint gauti daugiau informacijos. Kai kuri diskusij grupi taisykls neleidžia tiesiogiai reklamuotis, todl reikia sugudrauti, užvesti diskusij apie tam tikr prek ar paslaug ir išsakyti savo nuomon apie reklamuojam objekt, pabržiant visus privalumus.

39 39 Paskutiniu metu pasigirsta kalb, kad gresia baudos už paslpt preki ir paslaug reklam interneto tinklapiuose, komentaruose, forumuose ir socialiniuose tinkluose. Taiau šio projekto ateitis Lietuvos statymuose kol kas neaiški. Pasidomjus paaiškjo, kad beveik kiekviena moteriškos lyties diskusij grupi turi pokalbi temas apie rankdarbius, kuriose diskutuoja ir apie papuošal gamyb. Anketins apklausos metu bus siekiama nustatyti potenciali elektronins papuošal parduotuvs vartotoj lankymsi diskusij grupse. Tuomet bus galima daryt išvad ar reklama diskusij grupse bt efektyviausia elektronins papuošal parduotuvs reklamos forma Atsiskaitymo už reklam internete bdai ir kainodara Kaip teigia Kiškis M. (2009) elektronin reklama silo ženkli verslo ištekli ekonomij palyginus su tradiciniais reklamos kanalais. Dauguma maž ir vidutini vidutinio dydžio moni negali švaistytis gausiu reklamos biudžetu (ypa ekonomins recesijos laikotarpiu), žmoni ir j laiko ištekliai taip pat riboti. Internetin reklama yra žymiai pigesn, be to, su ja susij fiksuoti kaštai taip pat yra minimals, kelet ar net keliasdešimt kart mažesni nei, pvz., TV rinkodaros. Organizuojant reklamos kompanijas internete labai svarbu yra suprasti kainodaros principus. Yra daugyb atsiskaitymo už reklam bd, kurie skiriasi priklausomai nuo reklamos priemons ir reklamos tiksl. Pasak Kiškio M. (2009) skirtingai nuo tradicini reklamos form, internetin reklama leidžia fiksuoti jos efektyvum konversij pardavimus; daugeliu atveju už internetin reklam reikia mokti tik tuo metu, jei vartotojas reaguoja reklam (pvz., perskaito reklamin žinut, paspaudžia ant nuorodos ir pan.). Wells, W. Burnett, J. Morearty, S. (2004) apžvelgia reklamini skydeli apmokestinimo bdus: Už parodym paprastai apskaiiuojamas už reklamos parodymus arba už laik, kur vartotojas praleido bežirdamas reklam Už atsakym apskaiiuojamas už reklamos paspaudimus Už veiksm tai mokjimas už rinkodaros rezultatus: duomen apie prek parsisiuntimas arba kai vartotojas, perkantis internetu, užpildo užsakymo form, pateikdamas savo pavard, adres ar kit informacij. Šiandien labiausiai paplits reklamos internete atsiskaitymo modelis yra mokjimas už reklamos parodym, kuris informuoja apie prek ar prekin ženkl. Daugelis specialist teigia, kad tokia atsiskaitymo forma turt keistis. Tobuljant vertinimo ir apskaiiavimo technologijoms,

40 40 reklamuotojai nors mokti tik už reklamos parodymus, kurie pasiekia tikslinius vartotojus. Tuo metu reklaminio ploto teikjai ieškos nauj papildom atsiskaitymo bd. Dar vienas reklamos apmokestinimo modelis - mokjimas už atsakym. Šiuo atveju reklamos apmokestinimas priklauso nuo vartotojo ar jis paspaus reklam, ar ne. Kaina taip pat priklauso nuo interneto svetains, kuri aplankys vartotojas, ir nuo reklamuotojo, kiek jis trokšta, kad vartotojas pasiekt j. Reklamos mokjimo už veiksm modelis yra panašus. Svetains savininkas gali apmokestinti reklamuotoj daugiau už, pavyzdžiui, vartotoj, kuris parsisiunia programin rang ar suteikia demografinius duomenis apie save, nei už reklaminio skydelio paspaudim. Reklamuotojai mok už tikr reklamos vert. Mokestis už veiksm ar pardavimo komisiniai su laiku taps svarbiausiu atsiskaitymo bdu internete. Tinklapyje textads.lt pateikiamos vidutins reklamos kainos pagal 2009 met balandžio-rugsjo duomenis. Šaltinis: 5 pav. Vidutins Textads reklamos kainos 2009 met kovo - rugpjio mnesiais Balandžio-liepos mnesiais reklamos kaina nekito, taiau rugpjt ir rugsj kaina pakilo po 0,04 Lt. Kaip teigiama textads.lt tinklapyje, reklamos kainos augimui tak turjo išskirtins reklamos sistemos atnaujinimas. Taip pat pateikiami duomenys, kad rugsjo mnes už minimali 250 Lt užsakymo sum reklamos užsakovai vidutiniškai sulauk ~960 lankytoj. Kaip teigia tinklapis textads.lt, kuris prekiauja kontekstine reklama, unikalus lankytojas gali kainuoti nuo 0,10-0,25 Lt, priklausomai nuo pasirinktos tinklalapi kategorijos, kurioje norite reklamuotis ir reklamos formos. Pateikiama minimalios reklamos kaina už vien unikal lankytoj populiariausi kategorij tinklapiuose:

41 41 12 lentel. Reklamos kaina už vien unikal lankytoj vairi kategorij tinklapiuose Kategorija Tekstin reklama Išskirtin reklama Auto-Moto 0,15 Lt 0,20 Lt Darbo paieška 0,15 Lt 0,20 Lt El. komercija 0,15 Lt 0,20 Lt Jaunimas 0,10 Lt 0,15 Lt Moterys 0,15 Lt 0,20 Lt N. turtas 0,15 Lt 0,20 Lt Naujienos 0,20 Lt 0,25 Lt Sportas 0,15 Lt 0,20 Lt Technologijos 0,15 Lt 0,20 Lt Turizmas 0,15 Lt 0,20 Lt Verslas 0,20 Lt 0,25 Lt Šaltinis: Pagal pateiktus duomenis matome, kad brangiausiai reklama kainuoja naujien ir verslo tinklapiuose. Be abejo, nordami turti išskirtin reklam taip pat tursime mokti daugiau. Reklamos užsakovams teikiama paslauga maksimalus vienos dienos reklamos biudžetas, t.y. nusistatoma vienos dienos reklamos biudžeto maksimali suma, kurios užsakovas nenori viršyti. Tuomet reklama per dien parodoma tiek kart, kad neviršyt nusistatyto limito. eekspertai.lt specializuojasi reklama populiariojoje paieškos sistemoje Google. Teigiama, kad reklama Google tinklapyje yra pigiausia, lyginant su reklama kataloguose, reklaminiais skydeliais, ar tiesioginiais elektroniniais laiškais. Lietuvoje vieno paspaudimo ant reklaminio skydelio kaina prasideda nuo 0,03 Lt. Kaip teigia ranking.lt svetain, duomenimis Lietuvoje paieškos sistema Google naudojosi 97,03% vis lankytoj. addvisors.lt teigimu, reklama Google (Google adwords) yra vienas iš efektyviausi ir pigiausi reklamos bd Lietuvoje. Tinklapyje nurodoma vieno paspaudimo kaina nuo 0,10 iki 0,50 Lt. Panagrinjus kelet reklam internete teikiani bendrovi pateiktas internetins reklamos kainas galima daryti išvad, kad kainos visose monse daugmaž panašios svarbiausia yra užsakovui žinoti savo poreikius ir nusistatyti biudžet, tuomet reklam internete parinks ir pritaikys šioje srityje dirbantys specialistai Pardavim skatinimas internete Reklama vis laik buvo glaudžiai siejama su pardavim skatinimu. Zibrova J. Ir Stašys R. (2009) atlikto tyrim, kurio duomenimis 24% Lietuvos moni elektronines rinkodaros priemones

42 42 naudoja reklamos tikslais, 23% pardavim skatinimui, o 21% klient aptarnavimo gerinimui. Galime daryti išvad, kad Lietuvoje elektronini rinkodaros priemoni naudojimas pleiasi taip pat spariai kaip ir visame pasaulyje. Pagal Pranul V. ir kt. (2008) Pardavimo skatinimas tai visuma pirkjus nukreipt veiksm, kuriais, sudarius palankesnes preki sigijimo slygas, siekiama didinti j pardavim. Nagrinjant pardavim skatinimo bdus, btina paminti pardavim skatinimo tiksl skatinti tikslin auditorij elgtis tam tikru bdu, dažniausiai pirkti produkt dabar, o ne vliau. Pardavim skatinimas apibdinamas kaip trumpalaikis veiksmas ir marketingo specialist rekomenduojamas naudoti kartu su reklama. Pardavim skatinimas turi bti lankstus. Jis gali bti reaguojantis (kaip atsakas tam tikras situacijas) arba veiksnus (suplanuotas ir integruotas su kitais marketingo elementais). Lee, C.H. (2002) nagrinja pagrindines pardavim skatinimo priežastis: Kaip reakcija konkurent veiksmus; Kaip inercijos forma tai yra tai, k mes visada darme; Kaip bdas patenkinti trumpalaikius pardavim tikslus; Kaip bdas patenkinti ilgalaikius tikslus. V. Pranulis ir kt. (2008) pardavimo skatinimo veiksmus suskirst pagal nukreipim galutinius vartotojus, prekybininkus ir aptar prekybinink siekius: 1. galutinius vartotojus nukreiptas pardavimo skatinimo veiksmais gamintojai dažniausiai siekia: Paskatinti pirkti ir vartoti daugiau tam tikr preki Nukreipti pirkjus prie brangesni preki Pritraukti nauj pirkj Paskatinti išbandyti prek Duoti atkirt konkurentams Išlyginti pardavimo netolygumus Paskleisti informacij Išlaikyti ir paskatinti lojalius pirkjus 2. prekybininkus nukreiptas pardavimo skatinimo veiksmais gamintojai dažniausiai siekia: o Sukelti prekybininkui nor pabandyti pardavjo prek o Paskatinti prekybinink pirkti didesn preki kiek o Paskatinti prekybinink aktyviau silyti prek o Skatinti prekybos moni personal aktyviau silyti jo prekes (reklamuoti, prekybos rangoje skirti daugiau vietos ir pan.)

43 43 3. Prekybininkai (mažmenininkai) pardavimo skatinimo veiksmais dažniausiai siekia: Padidinti parduotuvs lankytoj skaii Padidinti pirkj lojalum parduotuvei Išlyginti pardavimo netolygumus Padidinti pirkimo dažnum ir/ar perkam preki kiek Padidinti savo firmini preki pardavim Imantis pardavim skatinimo strategijos dažniausiai naudojama ne vienas, o keletas veiksni. Bene dažniausiai kaina yra lemiamas veiksnys siekiant padidinti pardavimus, taiau nebtina kainos mažinti tiesiogiai. Peattie ir Peattie (1994) nurod 2 pardavimo skatinimo bdus atsižvelgiant vert: verts didinimas (angl. value increasing) ir verts pridjimas (angl. value adding). Vert gali bti didinama trumpam laikui keiiant produkto kiekyb / kokyb arba mažinant kain. Vert gali bti pridedama papildant bazin produkto / kainos pasilym (dovanls ir kt.). Strauss J. ir kt. (2006) pateikia šiuos pardavimo skatinimo bdus: kuponai; nemokami pavyzdžiai; konkursai, totalizatorius, žaidimai; pardavimo skatinimo metrika 13 lentel. Pardavim skatinimo tipologija, naudojama komerciniame sektoriuje Verts didinimas Nuolaida kainodarai Nuolaid teikiantys kuponai Mokjimo terminai (pvz., neprocentin paskola) Išlaid apmokjimas Garantijos Daug paket arba dideli pirkimai Kokybs gerinimas Pirkj sugržinimas Verts pridjimas Pavyzdžiai Ypatingi bruožai (ribotas leidimas) Vertingas pakavimas Produkto bandymas Dovan kuponai Dovanls pakuotje Dovanls korespondencijoje Pridedamos dovanls Informacija (pvz., broširos, katalogai) Klubai arba lojalumo programos Konkursai / priz traukimas Šaltinis: Fill (2006) Peattie ir Peattie (1994) bei Chris Fill (2006) pabržia, kad pardavimus skatinti galima ne tik mažinant kain. Verts pokyiai taip pat stipriai takoja pardavimus nemokami priedai, nuolaidos kitiems produktams, konkursai ir kita. Svarbiausia yra sudominti savo potenciali pirkj rengiama akcija, kuri šiomis dienomis kasdieniame gyvenime tikrai apstu. Pranulis V. ir kt. (2008) suskirst pardavimo skatinimo veiksnius trumpalaikius ir ilgalaikius, išnagrinjo veiksni naudojim ir pateik pavyzdžius.

44 44 14 lentel. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai pardavimo skatinimo veiksmai Trumpalaikio poveikio pardavimo skatinimo veiksmai Tinka kai: pirkjas prisimena prast preks kain Kainos sumažinimas yra pirkjui finansiškai ar emociškai reikšmingas Pasinaudoti suteikiama kainos lengvata nra sudtinga 1. Nuolaidos 2. Kuponai juose nurodoma prek, siloma lengvata ir galiojimo trukm. Platinami parduotuvse, siuniami paštu, spausdinami laikrašiuose ir pan. 3. Atidtos nuolaidos kai po kurio laiko gražinama tam tikra preks vert. Pirkjai skatinami pirkti greiiau arba daugiau 4. Speciali preki rinkini kaina Ilgalaikio lojalumo siekiantys pardavimo skatinimo veiksmai Tinka kai: pristatomos naujoves sudaromos slygos, kuriomis pirkjui naudinga pirkti dažniau 1. Preki pavyzdžiai (Nemokamai dalijami preki pavyzdžiai; iš dalies mokami preki pavyzdžiai; bandomieji pavyzdžiai; pirkinius lydinios dovanos, premijins preks 2. Dovanos, premijins preks 3. Konkursai ir loterijos (žaidimai) 4. Lojalumo planai (schemos) Šaltinis: Sudaryta pagal V.Pranul ir kt. (2008) Pilelien L. ir Šimkus A. (2009) savo darbe nagrinja pardavim skatinimo teikiamas naudas. Jie teigia, kad praktikoje naudojamas tiek kaininis, tiek nekaininis pardavim skatinimas, tarp kuri egzistuoja svarbs skirtumai. Skatinimas kaina (kainos nuolaidos, kuponai, pinig gržinimas) teikia vartotojui atlyg iš karto ir yra paremtas veiksmu. Nekaininis skatinimas (konkursai, dovanos, lojalumo programos) teikia uždelst atlyg, taigi yra paremtas ryšiais. Taip pat buvo tirtos šešios naudos vartotojams, kurios daugiausiai skatina pardavimus: Sutaupymo, Kokybs, Patogumo, Verts išraiškos, Tyrinjimo/pažinimo ir Pramog naudas. Nustatyta, kad labiausiai pardavim skatinim vartotojai sieja su Kokybs, Sutaupymo ir Pramog naudomis. Vertindami likusias tris pardavim skatinimo teikiamas naudas apibdinanius teiginius, vartotojai dažniausiai su jais nesutiko (ar visiškai nesutiko) arba teig neturintys nuomons. Apibendrinus ir vertinus tyrimo rezultatus, galima teigti, jog vartotojai suvokia, kad, pasinaudodami organizacij vykdomu pardavim skatinimu, gauna Kokybs, Sutaupymo ir Pramog naudas. Nagrinjant elektronins prekybos skatinimo metodus, reikt orientuotis dviem kryptimis: kelti elektronins prekyviets lankomum bei naudoti pardavim skatinimo priemones tiek paioje elektroninje parduotuvje, tiek už jos rib. Elektronins parduotuvs lankomumo klimo bdai gali bti tinkamas adres srities pavadinimas; registracija paieškos sistemose; bendruomens krimas; gr žtamojo ryšio užtikrinimas. Pardavim skatinimui paioje elektroninje parduotuvje galimos priemons: vaizdins priemons, žaidimai, loterijos; nuolaidos, nukainavimai; lojalumo programos, konkursai, kuponai, premijos (nemokamos arba žem kain dovanos). Šios priemons gali bti naudojamos internetinse svetainse arba informacija apie jas siuniama elektroniniu paštu. Beveik visi internetiniai tinklapiai, kuriuose vyksta konkursai, siuniant atsakymus prašo vartotoj palikti

45 vardus ir adresus. Surinkta informacija vliau gali bti naudojama duomen bazs sukrimui, tikslinei reklamai bei specialiems pasilymams lentel. Internetiniai metodai, kaip skatinti interneto svetaini lankomum Paieškos varikliai/direktorijos 48.4% Mygtukai ir nuorodos 22.5% Internetiniai viešieji ryšiai/pranešimai spaudai 17.3% Abipus reklama ir nuorodos 16.2% Bendrovs filial programos 9.9% Mokami reklaminiai skydeliai 6.2% Šaltinis: Heydari (2000) Vadovaujantis šiais duomenimis, galime daryti išvad, kad reklama paieškos sistemose yra absoliuti lyder. Dažniausiai skatinimo elementai tai vairios nuorodos su aiškiais ir ryškiais užrašais: Spausk ia!, Užsisakyk dabar!, Pirk! ir pan. Tinklapio lankytojas drsinamas pirkti vairiais bdais - šimtaprocentiniu saugumu, galimybe gražinti prek ar nemokamu pristatymu namus. Beveik visada šalia silomo produkto pateikiama trumpa informacija bei nuoroda, leidžianti j dti pirkini krepšel ar užsisakyti iš karto. Taip pat dažnai naudojamos vadinamosios kryžminio pardavimo nuorodos, leidžianios kartu su pagrindine sigyti papildom preki, arba rekomenduojanios kit vartotoj kartu su pagrindiniu produktu pirkt preki sraš. Elektroninje papuošal parduotuvje naudoti pardavim skatinimo veiksmus bus btina. Informacija apie vykdomas akcijas gals bti siuniama elektroniniu paštu arba reklamuojama kitomis internetins reklamos formomis.

46 46 3 TYRIM APŽVALGA 3.1. Internetins reklamos tyrimai pasaulyje Kalbant apie internetin reklam daugeliui konservatorišk pažir žmoni kyla klausimas, ar išlaidos reklamai internete tikrai atsipirks. Remiantis emarketer.com organizacijos duomenimis, pajamos iš internetins reklamos Jungtinse Amerikos Valstijose iki 2008 met spariai augo met pirm ketvirt pajamos iš internetins reklamos krito. Remiantis šiandieniniais ekonomikos faktais, pajam kritimas yra nieko nestebinantis reiškinys. Šaltinis: 6 pav. Pajamos iš internetins reklamos JAV, 1999 m. I ketv m. I ketv. (milijonais) emarketer.com organizacija išanalizavo populiariausius internetins reklamos bdus bei pajamas iš j met pirmaisiais ketviriais. Šaltinis: 7 pav. Pajamos iš internetins reklamos JAV, 2008 m. I ketv m. I ketv.(milijonais ir %)

47 47 Reikt atkreipti dmes, kad reklama elektroniniu paštu sudaro tikrai menk dal bendroje pajam iš internetins reklamos dalyje. Daugiausiai uždirbama iš reklamos paieškos sistemose. Taiau panagrinjus elektroninio pašto reklamos projektus pastebtas faktas, daugelis internetins reklamos pardavj sisdami laišk nurodo reklamuojamos parduotuvs kontaktus ar tiesiogin nuorod parduotuvs svetain. Tsiant internetins reklamos naudojimo analiz pastebime, kad Lietuvos rinkai artimesni Europos internetins reklamos duomenys teigia - europieiai yra mažiau link reklamuotis internete nei amerikieiai. emarketer.com pateikia duomenis apie Pranczijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos ir Didžiosios Britanijos internetins reklamos procentin išraišk visame reklamos biudžete. Šaltinis: 8 pav. Išlaidos internetinei reklamai pasirinktose Vakar Europos šalyse, metams (procentin išraiška nuo viso reklamos biudžeto) Iš pateikt duomen matyti, kad internetinei reklamai daugiausiai išlaid skiria Didžioji Britanija, o išlaidas internetinei reklamai 2010 metams labiausiai padidinti ketina Ispanija. Panagrinsime Didžiosios Britanijos reklamai skiriam lš biudžet naudodamiesi emarketer.com 2009 met rugsjo 30 dienos atliktu tyrimu. Šaltinis 9 pav. Didžiosios Britanijos reklamos biudžetas, 2009 m. I ketv.

48 48 Iš pateikt duomen matyti, kad internetinei reklamai skiriama didžiausia Didžiosios Britanijos reklamos biudžeto dalis. Svarbus klausimas, kodl internetin reklama vis populiarja tai madinga, ar yra ir kit priežasi? emarketer.com kompanija 2009 met rugpjio rugsjo mnesiais kaip tik atliko tok tyrim išstudijavusi Econsultancy ir Rubicon Project duomenis. 67% vis respondent teigia, kad internetin reklama jiems yra patraukli dl padidinto potenciali vartotoj pasiekiamumo. Pasirinkimas logiškas, vertinus informacini technologij paplitim pasauliniu mastu. 55% atsakiusij pasirinko lankstesni apmokestinimo bd ir mažesns kainos faktus. Joki internetins reklamos privalum ne žvelgia tik 2% atsakiusij, todl akivaizdu internetin reklama tapo svarbi ir takinga reklamos strategijos dalis. Išnagrinjus pateiktus duomenis paaiškjo, kad internetin reklama pasaulyje pastaruoju metu tikrai išsaugo ir kai kur netgi užima procentaliai didžiausi reklamos biudžeto dal. Toliau nagrinsime internetins reklamos priemoni paplitim Lietuvoje Elektronins reklamos priemoni naudojimas Lietuvoje Zibrova J. Ir Stašys R. (2009) atliko tyrim tema Lietuvos moni elektronins reklamos priemoni taikymas, kuriame panaudojo Lietuvos statistikos departamento 2008 met duomenis bei Lietuvos kio subjekt vadybos ir rinkodaros specialist anketins apklausos rezultatus. Anketinje apklausoje dalyvavo 297 respondentai (rinkodaros arba vadybos specialist, dirbani Lietuvos monse). Vienas iš tyrimo tiksl nustatyti interneto naudojim rinkodaros tikslais dažnum. Tyrimo duomenys rodo, kad 36% respondent rmimo tikslais naudoja periodins spaudos galimybes, o internet 27% respondent. Tyrimo apie interneto svetains naudojimo elektronins rinkodaros priemoni tikslais dažnum duomenys rodo, jog 49% respondent rinkodaros tikslais savo mons internetin svetain naudoja labai dažnai, 24,3% nurod, kad naudoja visada, o 19% dažnai (žr. 10 pav.) Šaltinis: Zibrova J. Ir Stašys R. (2009), p pav. Interneto svetains naudojimo dažnumas elektronini rinkodaros priemoni tikslais

49 49 Antra pagal naudojimo populiarum elektronins rinkodaros priemon elektroninis paštas. 40% respondent nurod, kad ši rinkodaros priemon naudojama visada, 35% kad naudojama labai dažnai, ir 18,3% kad naudojama dažnai. Ne mažiau populiarios yra paieškos svetains ir internetins nuorodos. Vidutiniškai populiars yra reklaminiai skydeliai. 45% vis respondent atsak, kad reklaminius skydelius j mons naudoja vidutiniškai, 21,5% dažnai, 20,8% retai. Taip pat buvo tirta elektronini rinkodaros priemoni taikymo tikslai ir priežastys. Tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau negu pusei Lietuvos moni (65%) elektronini rinkodaros priemoni taikymas tiesiog palengvina darb, beveik tredalis (29%) respondent atsak, jog šios priemons padeda sukurti ger vaizd, tapti šiuolaikiška bendrove. 24 % Lietuvos moni elektronines rinkodaros priemones naudoja reklamos tikslais, 23 % pardavim skatinimui, o 21 % klient aptarnavimo gerinimui. 15% moni elektronins rinkodaros priemones naudoja ryšiams su klientais kurti ir palaikyti ir 9% preks ženklo ir mons vaizdžio valdymui. 16 lentel. Lietuvos moni elektronini rinkodaros priemoni naudojimo tikslai, % Naudojimo tikslas S 1 - Žems kis S 2 Kasyba S 3 - Gamyba S 4 - Elektros, duj, vandens tiekimas S 5 Statyba S 6 Prekyba S 7 Viešbuiai S 8 - Transportas S 9 - Nuotoliniai ryšiai S 10 - Finansiniai tarpininkai S 11 - Nekilnojamas turtas S 12 - Viešojo valdymo bendrovs S 13 - Kita Šaltinis: Zibrova J. Ir Stašys R. (2009), p. 86 moni veiklos sritis (S) S 1 S 2 S 3 S 4 S 5 S 6 S 7 S 8 S 9 S 10 S 11 S 12 S 13 Reklamuoti savo prekes/paslaugas Skatinti pardavimus Geriau aptarnauti klientus Palaikyti ryšius su visuomene Sudarinti sutartis elektroniniu bdu Valdyti mons vaizd Sukurti/palaikyti ryšius su klientais

50 50 Ms tiriamai problemai elektronins papuošal parduotuvs efektyviausios reklamos nustatymui aktualiausi yra prekybos sektoriaus mons duomenys. Kaip nurod prekybos sektoriaus respondentai, elektronins rinkodaros priemones jie dažniausiai naudoja pardavim skatinimui (83%) ir tik maža dalis (17%) tenka preki ir paslaug reklamai. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, paaiškjo, kad Lietuvos bendrovs rinkodarai skiria tik nedidel savo biudžeto dal. Daugelis moni mano, kad elektronins rinkodaros priemons nedaug didina pardavimo apimt. 74% respondent nurod, kad bendrov elektroninms rinkodaros priemonms skiria ne daugiau kaip 10% mons rinkodaros metinio biudžeto lš. Tik 21% respondent nurod, kad elektroninei rinkodarai naudoja nuo 10 iki 30% rinkodaros biudžeto lš. 13% apklaustj nurod, kad j monse elektroninei rinkodarai naudojama daugiau nei 30% rinkodaros biudžeto lš. Tyrim bendrov tns-gallup.lt pateikia reklamos apimi apžvalg. Ši met rugpjt skaiiuojant gross* reklamos pajamas, internetas surinko beveik 2% daugiau negu pernai tuo paiu laikotarpiu. *GROSS išlaidos tai reklamos skelbimo žiniasklaidoje išlaidos, skaiiuojamos naudojant oficialius žiniasklaidos tiekj kainininkus, neatsižvelgiant jokias galimas apimties ar kitas nuolaidas, kurias žiniasklaidos tiekjai gali suteikti reklamos užsakovams. Panagrinjus 2009 met pirmo ketvirio duomenis, ši met sausio-kovo mnesiais, skaiiuojant gross reklamos pajamas, internetas surinko 22% mažiau negu pernai tuo paiu laikotarpiu. Šaltinis: 11 pav. Reklamos GROSS išlaidos internete 2008 sausis-kovas / 2009 sausis-kovas Pagal Statistikos departamento tyrimus 2009 met pirmo ketvirio duomenimis elektronine prekyba asmeniniais tikslais daugiausiai naudojosi met asmenys. Pagal pateiktus duomenis, tai 5,8 % daugiau nei pernai. Remiantis pateiktais statistikos duomenimis ir kasmetiniu elektronins

51 prekybos naudojimo asmeniniais tikslais rodiklio kilimu, galime daryti išvad - elektronin prekyba Lietuvoje kasmet vis populiarja Autorini darb pardavim internete tyrimai Išnagrinjus internetins reklamos paplitim pasaulyje ir Lietuvoje, toliau nagrinjama autorini darb platinimo internete tema. Irvine Clarke III ir Theresa B. Flaherty (2001) atliko tyrimus apie autorine kryba užsiimani asmen pageidavim platinti darbus internete. Tyrime dalyvavo 100 nepriklausom meninink, kurie buvo apklausiami per did j meno festival, kur susirenka menininkai iš 20 ir daugiau Jungtini Amerikos Valstij. Festivalis ir apklausa vyko 2000 met baland. Tipinis respondentas buvo 40 met moteris, turinti met profesionalios menininks patirties. Apklausos pagrindinis tikslas išsiaiškinti ar menininkams domu rodyti savo darbus internete. Pagal pateiktus duomenis net 67% meninink išreiškia didel nor publikuoti ir parduoti darbus internete. Dar 12% meninink sutikt publikuoti darbus elektroninje erdvje. (žr. Diagrama žemiau) Ši dalis meninink atspindi tipin respondent, kuris per mnes parduoda po 4 vienetus meno krini ir uždirba virš 500 doleri už kiekvien. Iš pamint respondent 41% buvo dalininkai, 12% skulptoriai. Šaltinis Clarke I., Flaherty Theresa B. Marketing fine art on the Internet: Issues and ideas (2001), p pav. Meninink susidomjimas darb publikavimu internete Respondent taip pat buvo teiraujamasi, ar jie naudoj internet savo reklamai. 26% teigia turintys savo asmenines svetaines, tik 7% naudoja elektronin pašt bendravimui su klientais ir 15% publikuoja savo darbus elektroninje erdvje. Panagrinjus nenorini darb publikuoti internete

52 52 respondent nuomon paaiškjo, kad 27% stinga laiko, 26% nemgsta informacini technologij ir 8% baiminasi dl saugumo (galimyb neleistinai nukopijuoti meno krin ) Antra tyrimo dalis apklaus 100 profesionali interjero dizaineri vidurio ryt Jungtini Amerikos Valstij didžiuosiuose miestuose 2000 met saus. Tyrimas vykdytas Amerikos interjero dizaineri asociacijos susitikime. Apklausos pagrindinis tikslas išsiaiškinti interjero dizaineri nor pirkti meno krinius internetu. Šaltinis Clarke I., Flaherty Theresa B. Marketing fine art on the Internet: Issues and ideas (2001), p pav. Interjero dizaineri požiris autorini darb sigijim internetu Apklausus interjero dizaineri nor pirkti meno krinius internetu 45% ryžtingai nusiteik ir 24% mielai pirkt elektroninje erdvje. Susumavus net 69% dizaineri nemato joki klii sigyti reikiamus darbui daiktus internetinje prekyboje. Pasiteiravus apie paklausiausias meno ršis gauti duomenys, kad 36% respondent dažniausiai sigyja spausdintus meno krinius, 34% autentiškus paveikslus ir 30% didels apimties plakatus. Pasiteiravus apie tokio pasirinkimo priežastis, 47% teigia, kad pasirinkim slygoja kliento norai, 12% teigia kad kaina, 11% teigia pasirinkim derinantys su visu projektu, 11% teigia tiesiog pasirenkantys ir kitas priežastis nurod 19% respondent. 87% projekt yra meniniai ir 13% komerciniai. Apklaustieji nurod, kad vienam projektui sigyja maždaug du meno krinius, kuri vert doleri. Respondentai teigia, kad visas projekto biudžetas dažniausiai sudaro doleri. Apklausoje buvo teiraujamasi parod organizatori nor sigyti tapybos darb per internet.

53 53 Šaltinis Clarke I., Flaherty Theresa B. Marketing fine art on the Internet: Issues and ideas (2001), p pav. Parod organizatori požiris autorini darb sigijim internetu Kaip matome iš diagramos, 8% apklaustj turi labai neigiam nuomon apie pirkim internetu ir 42% nenort pirkti elektroninje erdvje. Apibendrinus galime teigti, kad pusei parod organizatori nra priimtina pirkti meno krinius internetu. Pasiteiravus respondent kodl jie nesinaudoja internetu buvo gauti šie duomenys: 27% mano, kad internete pirkti yra nesaugu, 21% nurodo kokybiškumo problemas, 21% nemano kad elektronin erdv tinkamai reprezentuoja mano krinius ir 11% mano, kad platinti meno krinius internete yra pernelyg rizikinga. Taiau reikia paminti, kad virš 39% parod organizatori turi teigiam požir pirkim internetu. Apibendrinus atliktus tyrimus galime daryti išvad, kad menininkams tikrai domu savo darbus parduoti internetu. Interjero dizaineriai yra teigiamai nusiteik dl meno krini pirkimo internetu, o tuo tarpu parod organizatori nuomon priešiška. Siekiant ištirti Lietuvos vartotoj elektronins papuošal parduotuvs poreik bus atliekamas anketins apklausos tyrimas Lankomiausi svetaini Lietuvoje apžvalga Vienas iš bd, kuomet reklama internete bus efektyviausia patalpinti reklam didelio lankomumo tinklapiuose. Be abejo, reikia pasinaudoti potenciali vartotoj tyrimo rezultatais ir atsirinkti potenciali vartotoj labiausiai mgstamas interneto svetaines. Panagrinsime keli tyrim bendrovi duomenis apie lankomiausias Lietuvos interneto svetaines. audience.lt pateikia lankomiausi interneto svetaini sraš, naudodamasi 2009 met rugpjio duomenimis.

54 54 17 lentel. Lankomiausios svetains Lietuvoje (2009 met rugpj io duomenimis) Nr. Pavadinimas Lankomumas Pokytis 1. delfi.lt 55.15% one.lt 50.81% lrytas.lt 41.03% alfa.lt 33.36% skelbiu.lt 32.76% balsas.lt 31.06% draugas.lt 30.83% plius.lt 30.24% diena.lt 26.33% zebra.lt 25.85% 1.46 Šaltinis Tyrim duomenimis, pirmame lankomiausij portal penketuke yra trys naujien tinklapiai, o pati lankomiausia svetain Lietuvoje yra naujien tinklapis delfi.lt. Lankomumo statistikoje nuo pirmosios vietos nedaug atsilieka ir portalas one.lt. Šaltinis 15 pav. Lankomiausios svetains Lietuvoje (2008 m. Kovo 2009 m. Rugpjio duomenimis) Panagrinjus vis met duomenis matome, kad tinklapis one.lt net penkis mnesius buvo vienodai lankomas kaip ir delfi.lt. Prieš metus treioje lankomiausij svetaini sraš vietoje buvusi svetain plius.lt nukrito aštunt viet. tns-gallup.lt kiekvien savait pateikia Lietuvos tinklalapi savaits unikali lankytoj skaiius.